Vasario viduryje Šilutės kapinėse amžinojo poilsio atgulė garbaus amžiaus sulaukęs rajono gyventojas Jonas. Jo artimiesiems liko ne tik amžino išsiskyrimo skausmas. Jiems dar liko ir niekada iš atminties neišdilsiantis kraupus vaizdas, kurį paliko Klaipėdos patologų anatomų nežmoniškai sudarkytas tėvo kūnas.
Viso šiurpaus vaizdo, kurį pamatė velionį iš Klaipėdos universitetinės ligoninės parsivežę artimieji bei jų tėtį palaidoti apsiėmę „Šilutės komunalininko“ laidojimo namų darbuotojai, jums nepasakosime – tai irgi būtų nežmoniška. Paminėsime tik keletą gerokai sušvelnintų detalių.
Bet nesitikėkite, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovai ir velionio skrodimą atlikę bei jį sudarkę šios įstaigos Patologijos anatomijos skyriaus medikai dėl to labai gailisi. Mums pasirodė, kad priešingai.
Mirė Reanimacijos skyriuje
„Tai buvo kraupu“, – taip savo pasakojimą apie patirtą dvigubą skausmą pradeda velionio dukra Daiva.
Jonas buvo sveikas ir drūtas senolis, niekada gyvenime nesirgęs, todėl net savo šeimos gydytojo neturėjęs. Žmogų pakirto itin reta liga – stabligė.
Kada vyras pasigavo ligos sukėlėją, artimiesiems negalėjo pasakyti net KUL Infekcinių ligų Reanimacijos skyriaus medikai, kur jis buvo gydomas pusantro mėnesio. Anot medikų, stabligės sukėlėjai galėjo gyventi organizme mėnesį ar ilgiau, kol krito žmogaus atsparumas ir atsirado tinkamas momentas sukėlėjui „sprogti“ – sutrikdyti gyvybines funkcijas.
Jono dukra Daiva labai dėkinga minėto Reanimacijos skyriaus vedėjai Zitai Retrovienei ir visam personalui. Anot šilutiškės, jos tėtis buvęs prižiūrimas ir gydomas tikrai nuoširdžiai, skyriaus medikai padarė viską, kas buvo įmanoma. Bet žmogus mirė.
Skrodimas nemokamas, bet… mokamas
Tuomet dukrai iškilo klausimas, ar žinant tikslią mirties priežastį mirusiajam būtina atlikti skrodimą.
Gydytoja Z.Retrovienė šilutiškę patikino, kad tokia būtinybė vis dėlto yra, nes ligonis mirė dėl retos pavojingos infekcinės ligos. Tokius atvejus medikams privalu tirti – tai numatyta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Gydytoja net kelis kartus įspėjo dukrą, kad už skrodimą artimiesiems nereikės mokėti, nes už šią privalomą procedūrą ligoninei apmokės Teritorinės ligonių kasos.
Tačiau nuėjusią į Patologijos anatomijos skyrių Daivą pasitiko sanitaras, kuris be užuolankų pareiškė: skrodimas kainuoja labai brangiai, bet jį padarysiąs už minimaliausią kainą – už 250 litų.
Tolesnis aiškinimasis rezultatų nedavė – sanitaras tikino, jog skrodimas būtinas ir – „kaip ir minėta, už pačią mažiausią, tiesiog simbolinę kainą“.
Daiva pinigų visgi nemokėjo ir jau netrukus to labai pasigailėjo.
Laidojimo namuose to dar nebuvo matę
Po skrodimo jos tėtį vežimėliu išstūmė į koridorių ir moteris išgirdo: „Pasiimkit…“
Žinia, tėvo kūno artimieji netyrinėjo, bet tai, kad jis gulėjo kraujo ir skysčių klane, matė…
Skrodimą atlikęs sanitaras atsisveikinantiems šilutiškiams net „viso gero“ nepasakė…
Artimieji parsigabeno tėvą į Šilutę ir atidavė paruošti laidojimui UAB „Šilutės komunalininkas“ laidojimo namuose. Ir netrukus sulaukė šių namų darbuotojų skambučio. „Atvažiuokit, pasižiūrėkit, kaip sudarkytas jūsų velionio kūnas. Mes tokio dar nesame matę. Mes bijome jį pajudinti ir net nežinome, kaip dabar paruošti laidotuvėms, kaip aprengti“, – sakė Daivai tenykščiai darbuotojai.
Daiva su šeimos nariais nuvyko ir tai, ką pamatė, ją dar kartą pravirkdė. Moteris suskubo kviestis žurnalistus, sužalojimus užfiksavo fotografijose. Jų nedėstysime – vaizdelis būtų ne silpnų nervų skaitytojams. Pasakysime tik pačios Daivos įspūdį: veterinarai gražiau elgiasi su gyvuliais, nei su jos tėvu pasielgė KUL medikai – patologai…
„Šilutės komunalininko“ laidojimo namų vadovė Lijana Gatelienė „Šilutės naujienoms“ patvirtino, jog per 7 vadovavimo šiai įstaigai metus nebuvo mačiusi tokios savo darbuotojų reakcijos.
„Tai, ką pamatė mūsų žmonės, buvo baisu. Tai yra didžiausia kokia tik gali būti nepagarba ir mirusiam žmogui, ir jo artimiesiems. Dirbdami su velioniais laikomės nuostatos, kad pagarba turi išlikti bet kokiu atveju. Šį kartą buvo ignoruotos bet kokios padorumo normos“, – sakė L.Gatelienė.
Negi tikėjosi chirurgų darbo?
Jau po laidotuvių Daiva dar kartą nuvažiavo į Klaipėdą ir aplankė KUL vyr. gydytojo pavaduotoją Eugenijų Zalagėną bei Patologijos skyriaus vedėją Loretą Radvinskienę.
„Norėjau, kad ir ligoninės, ir skyriaus vadovai žinotų, kaip dirba jų pavaldiniai“, – sakė ji.
Deja, šis vizitas moters širdies nenuramino. Tiesa, E.Zalagėnas dėkojo, kad moteris pranešė apie pasibaisėtiną faktą ir patikino pasikalbėsiąs su skyriaus vedėja bei vasario 13-ąją dirbusiu sanitaru.
Su Patologijos skyriaus vedėja L.Radvinskiene šilutiškei nepavyko susikalbėti. Medikė, anot jos, tik nusistebėjusi, negi artimieji tikėjęsi, kad velionis bus „sutvarkytas kaip gyvas ir taip atidžiai susiūtas, kaip tik po operacijų siuva chirurgai?..“
Dar ji šilutiškiams papriekaištavo, kodėl šie pretenzijų nepareiškę iš karto, pasiimdami velionį.
„Net neįsivaizdavome, kad atsiimdami kūną turime jį pavartyti, apžiūrėti. Tiesiog pasitikėjome savo darbą dirbančiais žmonėmis. Jeigu jau su mirusiais žmonėmis dirbančiais medikais negalima pasitikėti, tai kuo tada begalima tikėti?..“ – buvo šokiruota iš Klaipėdos grįžusi moteris.
Sanitaras atsiprašė… E.Zalagėno
„Šilutės naujienos“ irgi pakalbino KUL vyr. gydytojo pavaduotoją E.Zalagėną. Ir turime prisipažinti, jog po šio pokalbio likome, kaip sakoma, it musę kandę…
E.Zalagėnas patvirtino, kad ši paslauga šilutiškiams turėjusi būti suteikta nemokamai. Gydytojas ilgai nenorėjo sakyti, kaip vertina savo pavaldinių darbą, bet galų gale ištarė: „Blogai vertinam. Netinkamai atliko savo darbą“.
Anot jo, sanitaro nekontroliavo ir vyr. technologė, kurios pareiga yra kontroliuoti. Bet vyr. technologės ir sanitaro pavardžių jų vadovas neištarė net ir primygtinai klausiamas – susidarė įspūdis, jog tai yra KUL paslaptis.
Dar E.Zalagėnas tikino jau pasikalbėjęs su sanitaru ir jį įspėjęs.
Negi dėl tokio palaikų išniekinimo darbuotojas nebus baudžiamas? – negalėjome patikėti savo ausimis.
„Jei tokių atvejų dar bus ateityje, jis bus atleistas iš darbo. Žmogus gailisi, jis atsiprašė“, – „bausmes“ pavardijo ligoninės vadovas.
Atsiprašė, kaip supratome, paties E.Zalagėno, bet ne išniekinto velionio artimųjų…
Kaltina artimuosius ir laidojimo namus
Patologijos skyriuje tądien dirbusi gydytoja patologė Svetlana Rudneva tikino tik atliekanti skrodimus, o tolesnis kūnų sutvarkymas ne jos, o sanitarų darbas.
Skyriaus vedėja L.Radvinskienė irgi kaltų ieškojo ne tarp savo pavaldinių. Anot vedėjos, artimieji kalti dėl to, kad iš karto neapžiūrėjo kūno ir nepareiškė pretenzijų. Paklausta, ar pati, netekusi artimo žmogaus, irgi po skrodimo vartytų jo kūną, tikrindama, ar visos jo dalys vietoje, medikė atsakė: „Galbūt…“
L.Radvinskienės kaltinimai krito ir ant „Šilutės komunalininko“ laidojimo namų personalo galvų. Esą laidojimo firmų darbuotojai, laukiantys mirusiųjų, kone susimuša tarpusavyje – tokia arši konkurencija vyksta tiesiog Patologijos skyriuje. Skyriaus darbuotojai neturi teisės jų neįsileisti. „Nepagarbos mirusiesiems čia yra daug“, – sakė vedėja, tos pačios nepagarbos savo pavaldinių darbe taip ir neįžvelgusi.
„Šilutės laidojimo namų atstovai kūną išsivežė ne karste, o karstas priduoda stabilumo. Todėl vežant per duobes galėjo pasislinkti kai kurie kaulai, iširti siūlės. Firma savo darbą atliko nekokybiškai, netinkamai transportavo, o dabar mums kaltę verčia“, – it iš gausybės rago kaltinimus bėrė medikė.
„Šilutės komunalininko” laidojimo namų darbuotojai tokius teiginius griežtai paneigė.
„Mes nevežėme šio velionio, jį parsivežė patys artimieji. O su tais kūnais, kuriuos patys gabename, visada elgiamės ypač pagarbiai ir kultūringai”, – sakė „Šilutės komunalininko” laidojimo namų vadovė L.Gatelienė.
Skyriaus vedėja L.Radvinskienė neigė, kad sanitaras reikalavo pinigų, nes… to daryti jis tiesiog negalėjęs. Čia vėl įžvelgė artimųjų kaltę: „Jei reikalavo, reikėjo kviesti policiją ir aiškintis iš karto“.
Kad ir nenorom, vedėja išdavė sanitaro pavardę – Ričardas Budrikas, šį darbą dirbantis nebe pirmi metai. Ji sakė jau apie situaciją su šilutiškiais kalbėjusi skyriaus darbuotojų susirinkime.
Vedėja tikino jau atsiprašiusi artimųjų, o pokalbio pabaigoje dar pasvarstė: „Sunku pasakyti, kas čia kaltas. Žinote, darbo krūviai dideli, visokių darbuotojų yra, gal ką ir ne taip padarėme“. O jei nesusipratimų, anot jos, bus ateityje, artimieji turėtų iš karto kreiptis į įstaigos vadovus.
Apgailestavo vedėja tik dėl vieno – kad tokie negražūs faktai dabar pasklis apie „mūsų ligoninę“.
