Dešimtmečiais traktorių ir mašinų provėžomis drengę slėnį kairiajame Minijos upės krante, kur įteka Purvalankio kanalas (jungtis su Krokų Lankos ežeru), netramdomi motorizuoti pramogautojai pagaliau sulaukė griežto Nemuno deltos regioninio parko ir Šilutės rajono savivaldybės atkirčio.
Prieš tiltą per Purvalankį, Minijos kaimo Krokų Lankos gatvės gale, kitą savaitę bus pastatytas kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“. Nemuno deltos regioninio parko direkcija, gavusi šį savivaldybės Saugaus eismo komisijos nutarimą, tikisi suvaldyti motorizuotų pramogautojų invaziją į Minijos ichtiologinio ir Krokų Lankos botaninio – zoologinio draustinių teritoriją.
Prieplauka už 5 mln. litų nereikalinga?
Į Purvalankio ir Minijos santaką automobilinėmis ir traktorinėmis priekabomis pramogautojai ne tik iš Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos kone kasdien atsiveža katerius ir valtis, lėkšta pakrante juos nuleidžia į vandenį, o grįžę po žūklės – tempia atgal.
„Tai savavališka veikla, akivaizdus gamtosaugos taisyklių pažeidimas. Laivų nuleidimui į Miniją dešiniajame upės krante, jachtų prieplaukoje, jau prieš dešimtmetį įrengtas vadinamasis slipas – speciali betonuota vieta su nuolydžiu į vandenį. Tai Europos Sąjungos paramos lėšomis statytas ir įrengtas objektas, skirtas vandens turizmo reikmėms. Bet laivavedžiai nori sutaupyti. Važiuoja ten, kur arčiau prie vandens ir kur už paslaugą nereikia mokėti. Taip šis gamtos kampelis tapo automobilių, jų priekabų ir kitų motorinių priemonių parkavimo ir nuolatinės taršos vieta“, – kalba ekologai.
Beje, Nemuno deltos regioninio parko ribose panašių savavalinių nuovažų į vandenį – daugybė. Atmatos upės pakrantėje šių eilučių autorė yra mačiusi, kaip tarnybinį katerį į vandenį ne tam skirtoje vietoje Rusnės prieplaukoje nuleidžia pasieniečiai, o meškeriotojai tą patį daro netgi prie pat Uostadvario, kur įrengta Vandens kelių direkcijos prieplauka su specialiu nuolydžiu. Šis objektas, kainavęs 5 mln. litų, finansuotas ES paramos lėšomis, bet juo naudojasi mažai laivavedžių.
Ar sugriežtinta atsakomybė už pakrančių niokojimą vandens pramogų mėgėjus įpratins prie tvarkos, prognozuoti sunku.
Beje, apie Šilutę, kaip apie kylančią Europos turizmo „žvaigždę“ vietos valdžia jau nebekalba. Žvaigždė išnyko taip ir nepatekėjusi, nes į infrastruktūros objektus investuota mažai.
Šilutė nesugeba net atliekų tvarkymo problemos išspręsti – šiukšlynai kėpso ir parke, ir už jo ribų.
Gražėja tik fasadinė Minijos kaimo pusė?
Meškeriotojai, paklausti, kaip vertina numatomą eismo ribojimą per Purvalankio tiltą Mingės kaimo gale ir draudimą santakoje nuleidinėti laivus į vandenį, lieja pyktį. Pasak jų, antrą infrastruktūros gerinimo projektą Minijos kaime vykdanti, dalį teisėtų čia poilsio ieškančiųjų interesų valdžia ignoravo. Dešimties kilometrų lanksto iki jachtų prieplaukos dešiniajame krante jie nelinkę daryti.
„Įvažiuoti į teritoriją už tilto per Purvalankį uždraudė, o automobilių stovėjimo aikštelės prieigose nėra. Lietuviškąja Venecija vadinamo kaimo tik fasadinė pusė gražėja, deja“, – sako Ignas iš Kauno.
Bet vandens turistų srautas Minijos upe – nenutrūkstantis. Vaizdas nuo laivų denių (su įvairiausiomis vėliavomis) šiemet gražesnis, nes krantinių rekonstrukcija jau baigiama. Keliautojai pasklinda ir Aukštumalos pažintiniu taku, apžvelgia Krokų Lankos ežerą, polderių kanalų tinklą.
Sąžalynuose mato rymančius pilkuosius garnius, nušienautose pievose – gervių porą, pelkėje – raustančias spanguoles, laukuose – rugiapjūtės įkarštį ir juntamai vėstančios vasaros brandą.