Šilutėje apstu vietų, kur neįgaliems žmonėms pakliūti neįmanoma: sunkiai vaikštantys ar visai nevaikštantys žmonės gali nė nesvajoti pakliūti pas rajono merą ar į bet kurį Savivaldybės (išskyrus Socialinės paramos ir Civilinės metrikacijos) skyrių, jie nepatenka į seniūniją, Kultūros ir pramogų centro koncertų salę, į policiją ir daugelį parduotuvių, net į kai kuriuos medicinos centrus kelią jiems užtveria laiptai.
Neįgaliesiems kelias uždarytas net į miesto viešąjį tualetą, tad jau yra buvę atvejų, kai tokie žmonės, prispirti gamtinio reikalo, su savo vežimėliais buvo priversti iš miesto centro dardėti į kitame miesto gale esančią Neįgaliųjų draugiją…
Įstaigų ir gatvių pritaikymo neįgaliesiems reikalai juda vangiai. Paskutiniajame Saugaus eismo komisijos posėdyje iškeltas klausimas apie privažiavimų ir stovėjimo vietų neįgaliesiems stygių Šilutėje.
Parduotuvės – dar ne bėda
„Mūsų žmonės tikrai turi daug problemų“, – sako Šilutės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laimutė Dulkytė, kai klausiame apie šios draugijos narių patirtį, beldžiantis į medicinos ir valdiškų įstaigų duris. Patekti ten, anot L.Dulkytės, dažnai labai sudėtinga, nes nėra nei keltų, nei nuovažų neįgaliųjų vežimėliams.
Neįgaliųjų pirmininkė gali pasidžiaugti tik naujai atidaromų parduotuvių arba po rekonstrukcijų duris atveriančių prekybos centrų vadovų supratingumu – šiose vietose paprastai įrengiamos nuovažos neįgaliesiems.
Bet parduotuvės, anot L.Dulkytės, dar ne didžiausia bėda, nes jų mieste – daug. Tad jei žmogus žino, kad į vieną jis nepateks, keliauja į kitą, kur nuovaža vežimėliams įrengta. Užtat yra įstaigų, į kurias patekti žmogui būtina, bet be aplinkinių pagalbos – neįmanoma: pavyzdžiui, Kultūros ir pramogų centras (KPC), Savivaldybė, Seniūnija, policijos komisariatas.
„Baltieji rūmai“ – ne visiems
Pirmininkė apgailestauja, kad daug draugijos narių negali pamatyti į Šilutę atvykstančių meno kolektyvų pasirodymų, nes užlipti į KPC pastato II aukštą daugeliui yra neįveikiamas uždavinys. O lifto šiame pastate nėra. Dėl tos pačios priežasties ir draugija negali organizuoti renginių šiame pastate.
Bet kultūriniai renginiai yra tarsi ir neprivalomas laisvalaikio malonumas, tuo tarpu patekti į seniūniją daugeliui neįgaliųjų yra tiesiog būtina. Mat kaip tik čia duodamos įvairios pažymos, tvarkomi dokumentai dėl mokesčių sumažinimo. O čia kelias žmonėms vežimėliuose irgi uždarytas, nes seniūnija įsikūrusi III aukšte, o lifto pastate nėra.
Ne kitaip ir rajono Savivaldybėje. Tiesa, į pirmąjį pastato aukštą iš lauko neįgalieji gali pakilti liftu, bet tuo jų apsilankymas „baltuosiuose rūmuose“ ir turi baigtis, nes aukščiau pakilti pavyksta ne visiems.
Tiesa, pati pirmininkė prisipažįsta radusi išeitį: kai jai reikia pasikalbėti su kuo nors iš aukščiau sėdinčių valdininkų, o lipti būna sunku, tiesiog paprašo pakviesti tą žmogų į pirmąjį aukštą. „Rajono mero dar nekviečiau, o kiti darbuotojai paprastai neatsisako, ateina“, – smagiai šypsosi L.Dulkytė. Bet kartu pripažįsta, kad taip padaryti išdrįs ne kiekvienas, tad tai nėra išeitis.
Seniūno pavaduotojas A.Ivanauskas patvirtina, kad ir seniūnijos darbuotojams neretai tenka leistis laukan ir ten bendrauti su atvažiavusiais neįgaliaisiais. O ką daryti, jei žmonės užlipti negali?..
L.Dulkytė su problema susidūrė ir prieš savaitę, kai atvažiavusi į Savivaldybę taip ir nerado kur pastatyti savo automobilį – neįgaliesiems skirtų vietų čia irgi nėra.
Neįgalieji gali nesvajoti patekti ir į policijos komisariatą, nors šioje įstaigoje neseniai rekonstruotas visas I aukštas, o kartu – ir pagrindinis įėjimas. Tik apie neįgaliuosius ir vėl negalvota.
Gamtinių reikalų – į Neįgaliųjų draugiją
Labai mažai mieste ir nuovažų vežimėliams nuo šaligatvių. Klausiama apie tokias nuovažas, pirmininkė atsako klausimu: o kur jų iš viso yra? Bendromis pastangomis keletą visgi prisimename, kelios nuovažos neįgaliųjų gyvenimo tikrai nepalengvina.
L.Dulkytė prisimena kuriozišką atvejį, kai į Tilžės gatvės pabaigoje įsikūrusią Neįgaliųjų draugiją vienas jos narys, sėdintis neįgaliųjų vežimėlyje, dardėjo per visą miestą prispirtas gamtinio reikalo… Vyras prisipažino tikėjęsis, kaip visame civilizuotame pasaulyje, patekti į miesto viešąjį tualetą, bet paaiškėjo, kad ir ši įstaiga sukurta tik sveikiesiems…
„Su tokiomis problemomis susiduriame kasdien, ir kartais atrodo, kad kitaip negali būti ir niekada jau nebebus“, – reziumuoja L.Dulkytė.
Permainų bus tik po rekonstrukcijos
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas sako, kad neįgaliųjų automobiliams pastatyti turi būti skiriamos patogiausios vietos, tad prie Savivaldybės jos turėtų būti Lietuvininkų gatvėje arba prie įėjimo į Civilinės metrikacijos skyrių.
Saugaus eismo komisija jam pritarė ir nutarė, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimui skirtos dvi vietos šalia Savivaldybės atsiras iki Šilutės miesto šventės. Vieta joms dar renkama.
Pasak V.Bičkausko, kai kuriose gatvėse jau nuversti aukšti šaligatvių bortai ir įrengtos nuovažos, bet daug kur vis dar sudėtinga važiuoti neįgaliųjų vežimėliams, stumti vaikiškus vežimėlius. Kaip pavyzdį jis mini Lietuvininkų gatvės sankryžą su Dariaus ir Girėno gatve. Čia šaligatvių borteliai vis dar senoviškai aukšti.
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas nemano, kad dabar šioje vietoje reikia griauti šaligatvių kraštus, mat jau baigiamas rengti Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcijos projektas. Jį parengus gatvė bus paaukštinta, o kartu sutvarkyti ir šaligatviai bei įrengtos nuovažos.
Rekonstrukcija pernai atlikta Taikos gatvėje, ir nuovažos ties perėjomis padarytos.
Remonto reikėtų ir kitose su pagrindine besiribojančiose gatvėse, pavyzdžiui, Gudobelių alėjoje. Problemą gerai parodo šios gatvelės pradžioje po lietaus tyvuliuojančios balos. Ši gatvė turės būti paaukštinta, o kartu bus tvarkomi ir šaligatviai.
Kada tokių permainų centrinėje gatvėje sulauksime, spėlioti nesiima niekas.
Tiesa, prireikus remontuoti šaligatvius šalutinėse gatvelėse, kartu įrengiamos ir nuovažos vežimėliams, bet iš karto visų tokių vietų nesutvarkysi – reikia daug pinigų.
O gamtinių reikalų prispirtiesiems permainų iš viso nežadama. Viešasis miesto tualetas, anot A.Ivanausko, rūsyje įrengtas senas sovietmečio statinys, kurį norint šiuolaikiškai pertvarkyti tektų visai išgriauti.