Sulaikiusi kvapą visuomenė stebėjo kauniečių šeimos dramą, kuomet viešai pliaukštelėjusi mažamečiui sūnui, mama buvo uždaryta į areštinę, o vaikai grubiausiu būdu išplėšti iš niekuo šioje istorijoje dėto tėvo rankų. Po šios istorijos kaip yla iš maišo ėmė lysti vis daugiau atvejų, apnuoginusių Vaiko teisių apsaugos tarnybose dirbančių specialistų nekompetenciją ir aklą vadovavimąsi įstatymine raide.
Sunerimo ir niekuomet savo vaikų neskriaudžiantys tėvai, nes liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos įstatymas, dar kitaip vadinamas Matuko reforma, atrišo rankas piktavaliams. Pakanka vos vieno kerštingo anoniminio skambučio, ir vaikas tuoj pat gali būti išvežtas iš namų. O aiškinimasis, ar vaiką iš tiesų kas nors skriaudė, gali trukti net iki metų ir ilgiau.
Nors Šilutės rajone situacija nėra dramatiška, ir patys gyventojai kalba, jog Vaiko teisių skyriuje čia dirba protingos ir atsakingos moterys, visgi į Vilniuje vykusį taikų mitingą vyko ir šilutiškių delegacija. Sostinėn išskubėjo pilnas autobusas.
Organizuoti du taikūs mitingai
Socialiniame tinkle Facebook jau įkurtos kelios tėvus iš visos Lietuvos vienijančios grupės. Viena jų – „Stop vaikų vagystėms iš šeimų“. Būtent šioje grupėje buvo suorganizuotas parašų rinkimas peticijai, kuri užtikrintų teisę Seime surengti apkaltą Vaiko teisių apsaugos reformos iniciatorei Dovilei Šakalienei. Pastarąją net ėmė saugoti policija – politikė gavo grasinančių susidoroti žinučių.
Aštuoniems frakcijų pirmininkams ir Seimo pirmininko sekretoriatui peticiją įteikė žurnalistė Rūta Janutienė. Praėjusį ketvirtadienį naujieną šia tema socialiniame tinkle paskelbė ir filosofas, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.
„Seime įregistravome tikrą teisinę peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ tvarką ir priimti atitinkamus įstatymo pakeitimus. Pagal formą ir turinį Seimo Peticijų komisija privalės svarstyti šį mūsų raštiškai pateiktą kreipimąsi. Elektroninės peticijos neatitinka reikalavimų, todėl Seimas jų nė nesvarsto net ir tais atvejais, kai jas pasirašo dešimtys tūkstančių piliečių“, – rašė A. Juozaitis.
Tai – tik viena iš priemonių, kuriomis visuomenė siekia atkreipti dėmesį į, daugumos tėvų manymu, grobuoniškus vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmus. Prieš porą savaičių daugelyje Lietuvos miestų plazdėjo raudoni balionai – socialinės akcijos prieš vaikų atiminėjimą iš šeimų simboliai. O lapkričio 18 d. Klaipėdoje įvyko pirmasis mitingas, į kurį susirinko keli šimtai žmonių. O paskutinį lapkričio sekmadienį toks mitingas vyko ir Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Jame mitingavo ir šilutiškių delegacija, o iš viso susirinko tūkstančiai žmonių.
Viena iš mitingo dalyvių, šilutiškė Lina pasakojo, kad tikėjosi didesnio sąmoningumo ir aktyvumo. Pasak moters, nereikėtų galvoti, kad jei nemušu savo vaikų, manęs tai neliečia. Tai, kad žmonės pagaliau drąsiai reiškia savo pilietinę poziciją, rodo jog tokie mitingai nėra greitai kilusi ir greitai praeisianti psichozė.
„Mes nenorime mušti savo vaikų, ir ne to siekiame. Ne dėl to žmonės važiuoja į mitingus, kaip bandoma spekuliuoti viešoje erdvėje – straipsniuose ir žinių reportažuose. Pats įstatymas yra geras, nerimą kelia tik poįstatyminiai aktai, kurie leidžia paimti vaikus iš šeimų praktiškai be įrodymų. Mes baiminamės, kad Lietuvoje nebūtų taip, kaip Norvegijoje, kur žmonės bejėgiai apsiginti, kai iš jų rankų plėšia vaikus“, – kalbėjo šilutiškė.
„Skubos darbą velniai gaudo. Diskutuojame ta tema vieni su kitais, ir daugelis tėvų esame tos nuomonės, kad reformos nereikia atšaukti, ją tiesiog reikia tobulinti ir keisti. Matėme grėsmės lygių nustatymo anketą. Panašu, kad vaiko teisių specialistai ir patys bijo pridaryti klaidų, tad vaikus iš šeimų šluoja reikia ar nereikia. Įstatymo vykdymui nebuvo pasiruošta, pirmiausia reikėjo skirti dėmesį specialistų apmokymams“, – Linai antrino ir Šilutės rajone gyvenanti Audronė.
Bijo kiekvienos mėlynės
Po sausį visą Lietuvą sukrėtusios žiauriai savo paties motinos ir patėvio nužudyto Matuko istorijos, visuomenė pati reikalavo griežtinti įstatymus. Tačiau žmonės nesitikėjo, kad reforma bus parengta ir priimta taip greitai. O užvirus dabar srebiamai košei, panašu, yra siekiama to, kad naujas Vaiko teisių apsaugos įstatymas būtų išvis atšauktas.
Po kelių spaudoje ir televizijoje paviešintų istorijų, visi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai atrodo lyg antžmogiai, o šeimos – nekaltumo įsikūnijimai. Tėvai supranta, kad ne visi vaikai iš šeimų išvežti be priežasties, bet baiminasi, kad ir jų šeimos gali pakliūti į šią mėsmalę.
„Vasarą buvo įvykis, kada dukrytė bėgdama griuvo ir trenkėsi į geležinį stulpą. Prasikirto antakį, o kitą dieną aplink akį jau švietė didžiausia mėlynė. Gerai, kad tuo metu jau buvo atostogos, vaiko į darželį nebevedėme, nes sekant pastaruosius įvykius, ko gero, dukrytės darželyje taip pat būtume neberadę. Nelogiška, kad pirma vaiką išveža kažkur, o tik tada imasi aiškintis, kas iš tiesų įvyko. Ir tiesos šeimos ieško mėnesių mėnesiais“, – „Šilutės naujienoms“ kalbėjo savo vardo nenorinti viešinti dviejų vaikų mama.
Tėvų baimės – ne iš piršto laužtos. Žmonės dalinasi nuotraukomis iš vaikų darželių, mokyklų, kuriose kabo skelbimai, jog pavėlavus pasiimti vaiką iš darželio ar popamokinės grupės – apie tai bus informuojamos vaikų teisės. Dar baisiau – toje pačioje anksčiau minėtoje Facebook grupėje, išsigandusi ir vyro sumušta moteris apgailestavo, kad apie įvykį pranešta policijai.
„Nueisime iki to, kad moterys tuoj ims nutylėti ir apie smurtą artimoje aplinkoje“, – piktinosi kiti diskusijos dalyviai.
Iš šeimų paimta beveik 1000 vaikų
Visos Lietuvos mastu, spalio 29 dienos duomenimis, nuo liepos grėsmės lygis buvo vertintas 9235-iems vaikams. 4088-iems vaikams grėsmės lygis nenustatytas, 4237-iems vaikams nustatytas I lygis, o 910 vaikų nustatytas II grėsmės lygis. Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas.
Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.
„Grėsmės lygis yra nustatomas užpildžius „Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą“. Akcentuojame, kad visuomet yra vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, gali būti mažai pavojinga paaugliui. Kiekviena situacija yra individuali. Viešai skelbiamą informaciją reikėtų vertinti atsakingai. Tarnyba yra atvira, kviečiame kalbėtis, diskutuoti, gilintis į procedūras“, – Šilutės naujienoms“ atsiųstoje informacijoje rašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos komunikacijos skyrius.
Ministerija planuoja pokyčius
Visgi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į pastarojo meto įvykius, jau numatė tam tikrus vaiko teisių apsaugos sistemos pakeitimus.Tėvai nebeprivalės pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimų neviešinti apie ką buvo kalbama su vaiku susijusio atvejo posėdžiuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba specialistus, kurie atvyksta į vietą siekdami išsiaiškinti pranešimo apie įtariamą smurtą prieš vaiką aplinkybes, aprūpins kompaktiškomis mobiliosiomis vaizdo kameromis ir patvirtins aiškią įrašų saugojimo bei naudojimo tvarką. Tai sudarys sąlygas objektyviai ištirti situacijas, kai šeimos narių ir vaiko teisių apsaugos specialistų teiginiai vieni kitiems prieštarauja. Tokie įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose.
Planuojama įkurti ir Skundų skyrių, kuris nagrinės šeimų ir atskirų žmonių skundus dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ir dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Šiam tikslui ketinama patvirtinti tarnybos Etikos kodeksą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, būtina sureguliuoti ir specialistų darbo krūvius, bei užtikrinti nuolatinį darbuotojų mokymą, susijusį su vaiko teisių pažeidimo nustatymu, bendravimu su šeima, žiniasklaidos atstovais, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, asmens duomenų apsauga.
„Suprantame visuomenės susirūpinimą. Nuo liepos pradėjusi veikti centralizuota vaikų teisių apsaugos sistema ne tik įvedė bendras metodikas, užtikrino budėjimą nakties ir savaitgalių metu bei mobilios komandos pagalbą šeimai krizės laikotarpiu, bet ir atvėrė senas sistemos bėdas.
Nemažai dabar išlendančių situacijų ir problemų susiformavo iki reformos, kai už vaiko teisių apsaugą buvo atsakingos 60 savivaldybių. Dabar kartu su vaikų teisių, socialinio darbo specialistais, praktikais, šeimų ir tėvų organizacijų atstovais išsiaiškinsime jau ne vienerius metus veikiančios sistemos trūkumus, juos patobulinsime ir kartu pasieksime, kad sistema būtų palanki vaikui ir šeimai. Visi kartu turime susitelkti, kad ir šeimos stiprėtų, ir smurto mažėtų“ – sakė L. Kukuraitis.
Šilutėje ne taip dramatiška
Šilutės rajone situacija, lyginant Lietuvos mastu, nėra tokia dramatiška. Nuo liepos 1 d. iki lapkričio 19 laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta 12-kai vaikų. Tai atvejai, kai vaikas buvo paimtas iš atstovų pagal įstatymą, buvo gautas teismo leidimas ir nustatyta laikinoji globa. 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 34 vaikams.
„Dauguma šeimų tiek 2017 m., tiek 2018 m. skyriui buvo žinomos po keletą metų, joms buvo teikiamos intensyvios socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose, organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, teikiama psichologinė, socialinė, medicininė, teisinė pagalba.
Sprendimas paimti vaikus iš šeimos priimamas tik išnaudojus visas pagalbos šeimai galimybes ir nepasiekus teigiamų pokyčių šeimoje“, – sakė Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės savivaldybėje Indra Pranaitienė.