„Žemė myli žmones nelyginant motina savo vaikus, stengiasi suimti į savo gelmes žmonių niršulį, ir tik tada, kai nebeužtenka jėgų jį ten išlaikyti, niršulys prasiveržia ugnikalniais ir žemės drebėjimais“.
/Vladimiras Megre, „Skambantys Rusijos kedrai“/
Kasmet yra viena diena, kuri priverčia sustoti ir pagalvoti, ar tikrai branginame tai, ką turime? Ar tikrai su savo gimtąją žeme elgiamės taip, kaip ji nusipelno? Tai kovo 20-oji – pasaulinė Žemės diena, astronominio pavasario pradžia.
Jau keletą metų Juknaičių pagrindinėje mokykloje vyksta įvairūs renginiai, skirti paminėti šiai svarbiai datai.
Šiemet kovo 22-ąją vykdėme gamtamokslinį projektą „Juknaičių gyvenvietės vandens ir dirvožemio tyrimas. Juknaičių gyvenvietės augalai“. Mokiniams buvo pasiūlyta įvairių veiklų, skatinančių pažinti savo gyvenamosios vietovės gamtinius ypatumus.
Ikimokyklinukai savo teritorijoje popieriniais paukščiais papuošė jau daug metų pavasarį žiedais akį džiuginančią magnoliją. Pradinukai, pasitelkę vyresniuosius mokinius, tėvelius ir technologijų mokytoją R.Uselį, gamino inkilus ir iškėlė juos mokyklos teritorijoje bei Šilutės girininkijoje, tikėdamiesi, kad greitai šie inkilai sulauks savo šeimininkų.
5-10 klasių mokinių viena grupė, vadovaujama chemijos mokytojos R.Pilipavičienės, vyko į UAB „Šilutės vandenys“ laboratoriją, kur patys ištyrė Juknaičių gyvenvietės vandens mėginio kokybę. Pristatydami tyrimo išvadas, mokiniai nudžiugino pranešdami, kad Juknaičių gyvenvietės vanduo yra ypač švarus ir geros kokybės.
Kita mokinių grupė su fizikos mokytoju A.Bagdonu gyvenvietėje vykdė tyrimą „Juknaičių dirvožemio derlumas ir drėgnumas“. Mokiniai degino žemės mėginius, paimtus mokyklos teritorijoje, matavo, svėrė ir skaičiavo dirvožemio derlingumo koeficientus. Paaiškėjo, kad mokyklos teritorijoje dirvožemis nėra labai derlingas.
Dar viena grupė kūrybiškai vykdė tiriamąją veiklą „Juknaičių žoliniai augalai“, kuriai vadovavo biologijos mokytoja R.Gailiuvienė. Vieni tyrė smėlingos ir sausos žemės, kiti – vidutinio derlingumo, dar kiti – nederlingos ir drėgnos žemės bei pievų augalus.
Baigiamojoje konferencijoje mokiniai apibendrino surinktą medžiagą bei atliktus tyrimus, pateikė išvadas. Ši veikla suteikė galimybę pažinti įvairius augalus, dar kartą pagalvoti apie ekologijos ir gamtos saugojimo reikšmę bei pasijusti atsakingais gimtosios žemės šeimininkais. Dabar laukiame gamtos prabudimo, kad visus tuos augalus galėtume pamatyti Juknaičių gyvenvietės pievose.