Šilutės Pamario pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Comenius daugiašaliame partnerysčių projekte „Energija gyvenimui“. Tai mokyklų bendradarbiavimo projektas, kuris jungia bendrai veiklai Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Suomijos, Turkijos ir Lietuvos mokyklas.
Vykdydami projektą mokiniai sužinojo ir dar daugiau sužinos apie atsinaujinančius energijos šaltinius: vandens, saulės, vėjo, geo ir bioenergiją.
Pasirodo, mūsų rajone 1989 m. buvo atrasta, kad 2 km gylyje esančio vandens temperatūra siekia 80-90 laipsnių, o kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius. Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Tai yra ateities energijos klodai.
Bioenergetinės medžiagos – tai alternatyva importuojamoms gamtinėms žaliavoms – naftai, akmens angliai, kurios ne tik brangesnės, bet ir teršia aplinką.
Pagrindiniai biokuro ištekliai yra: mediena, žilvičiai, gluosniai, peraugusi džiovinta žolė (jos galybė – Nemuno užliejamose pievose), žolės granulės, briketai, šiaudai, buitinės ir komunalinės atliekos (štai kodėl jas būtina rūšiuoti), durpės, grikių stiebeliai ir kt. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 biokuru kūrenamų katilinių.
Aplinkosauga yra vienas svarbiausių strateginių Europos Sąjungos politikos tikslų. Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai yra transportas ir energetika, naudojantys iškastinį kurą, todėl ES skatina mineralinio kuro išteklius pakeisti atsinaujinančiais ir nuolat plėsti jų naudojimą įvairiose ūkio srityse.
Europos Komisija skiria išskirtinį dėmesį mineralinių degalų pakeitimui biodegalais: biodyzelinu, bioalyva, bioetanoliu, biodujomis. Kad galima būtų biomasę panaudoti kelių transporte, reikalinga ją perdirbti į skystuosius degalus. Lietuvoje biodegalai pradėti gaminti neseniai. Numatoma, kad iki 2030 m. iš esmės nesikeis variklių tipai ir degimo technologijos, todėl būtina gaminti naujų rūšių degalus, pritaikytus būtent šiems varikliams.
Mokiniams smalsu sužinoti, kaip ir iš kokių žaliavų gaminami biodegalai automobiliams ir kiek panaudojamas biokuras mūsų rajone.
Projekto dalyviai domėjosi, kur ir kokios katilinės kūrenamos biokuru.
Šilutės rajone yra 10 įvairų biokurą gaminančių įmonių, bet jos nėra stambios. Nepanaudoto biokuro rezervai yra labai dideli, jų pakaktų pagaminti visą Lietuvos vartotojams reikalingą šilumą.
Šiais metais Šilutė pagal tiekiamos šilumos pigumą gyventojams užima 7 vietą Lietuvoje.
Šilutės rajono Alkos kaime įsikūrusi UAB „Pamario altergrana“ gamina žolės granules biokurui. Per pamainą ji pagamina apie 12 tonų žolės granulių, produkcijos galėtų parduoti gerokai daugiau, negu šiuo metu pagamina. Biokuru įmonė aprūpina 3 mokymo įstaigas Rusnėje, Švėkšnoje ir Inkakliuose, o likusią parduoda į Lenkiją, kur biokuras panaudojamas elektros gamybai.
Dabar šalies centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagaminama šiluma sudaro apie 19 proc. (1997 m. AEI sudarė 1,2 proc.). Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai menka dalis. Pvz., Švedijoje AEI sudaro 85 proc. Iškastinio kuro atsisako ir maksimaliai atsinaujinančius išteklius išnaudoja Suomija, Danija, Austrija bei kitos šalys.
Lietuvos nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatyta iki 2020 m. šilumos gamybos šaltinius pervesti prie biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo.
2013 m. pavasarį projekto „Energija gyvenimui“ partneriai svečiavosi Šilutėje. Projekto dalyviai lankėsi Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.
Šio projekto dėka mokiniai labai susidomėjo bioenergetika, alternatyviais energijos šaltiniais, ekologija. Mokinai renka, kaupia, sistemina informaciją.
Partnerysčių projektų metu bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių, pedagogai ir mokiniai turi galimybę daugiau sužinoti apie atsinaujinančius išteklius, pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalinti patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis.