Grabupių bibliotekoje vyko darbelių kūrimas, naujų knygų vaikams pristatymas ir mugė, skirta šv. Baltramiejaus arba Gandrų išskridimo dienai paminėti.
Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužu, gužučiu, didučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi. Kodėl lietuviams gandrų išskridimo diena buvo tokia svarbi? Išlydėtuvių priežastis ta, kad gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius, nes nuo šio laiko dienos pradėdavo trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo. Šiuo metu kaimuose būdavo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėdavo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti – visas derlius nuimtas.
Besidomėdami gandrų išskridimo dienos tradicijomis ir kurdami darbelius vaikai skaitė informaciją internete apie šią dieną, jos minėjimo tradicijas. Bibliotekoje jie rado ir pradėjo skaityti knygeles apie gandrus: S.Paltanavičiaus „Mano šalies gamta“, V.Kavaliauskaitės „Naisių sodo gyventojų rūpestėliai ir džiaugsmeliai“, D.Grigaliūnienės eilėraštį „Gandras ir šuo“.
Vaikams kilo mintis iš vatos, tampomo popieriaus sukurti šventės simbolį – gandrą. Gražuolį jaunieji skaitytojai įkurdino krepšelyje su žydinčia našlaitine sanpaulija. Šventės simbolis pakėlė nuotaiką, tad visi ėmėsi rengti mugę. Dalyviai gamino prekes mugei – knygų skirtukus, kuriuos patys spalvino. Vieniems užduotys buvo paprastos ir smagios, kitiems gandro piešimo pamokėlė nebuvo lengvai įveikiama.
Baigiantis vasaros atostogoms Grabupių bibliotekos jaunieji skaitytojai kelias dienas skaitė knygutes, kūrė darbelius, džiaugėsi linksmomis, tačiau greitai pralėkusiomis atostogomis. Žinoma, jie prisiminė tris vasaros mėnesius skaitytas knygeles apie gandrus ir kitus gyvūnus, apie vasarą ir įdomiausius herojų nuotykius. Visi prižadėjo nepamiršti skaitymo ir uoliai mokytis kartu su atskubančiu rudeniu.
