Spalio 25-ąją trečiųjų gimnazijos klasių mokiniai išvyko į ilgai lauktą kelionę – į Vokietiją. Šią dieną prasidėjo 2018-2019 metų gimnazijos mainų programa su Buxtehudės Halepagheno gimnazija. Šių mainų programos tema – „Emigracija ir imigracija“.
Gimnazistai Vokietijoje apsigyveno pas savo vokiečius partnerius ir visą savaitę gyveno šeimose. Savaitė buvo suplanuota, todėl mokiniai visą laiką buvo užimti bei turėjo įdomias keliones po Berlyną, Liubeką ir Hamburgą. Aplankytos žymiausios Berlyno vietos (Brandenburgo vartai, Reichstagas, memorialas žydams, „Chekpoint Charlie“ muziejus, pasakojantis apie Berlyno sienos gyvavimą ir griūtį, ir kt.).
Liubeke turėjome galimybę susipažinti su vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato T.Mano gyvenimu jo name – muziejuje, vadinamame „Budenbrokų namu“, o Hamburge grožėjomės didmiesčio vaizdais nuo Elbės filharmonijos apžvalgos aikštelės, aplankėme uostą, žiūrėjome įspūdingą miuziklą „Merė Popins“.
Keletą dienų mokiniai praleido mokykloje, kur turėjo atlikti užduotis, susijusias su mainų programos tema. Jaunuoliai pasiskirstė į grupeles ir kūrė teatro, dailės, geografijos, istorijos, fotografijos grupėse.
Mokiniai visą laiką bendravo anglų kalba. Taip pat rytais, kai reikėjo eiti į mokyklą, mainų vadovas vokiečių mokytojas Herman Hausmann vedė ekskursijas po mokyklą, Buxtehudės miestelį, taip pat viešėjome pas miesto merę, kuri pasakojo apie save, kaip atsipalaiduoja medituodama, o dirba mylėdama savo miestą.
Priešpaskutinę kelionės dieną vyko darbų pristatymai. Pirmasis pristatymas vyko mokyklos salėje, kur darbai buvo rodomi gimnazijos mokiniams ir mokytojams. Kitas pristatymas vyko vakare kartu su vokiečių tėvais ir visais mainų dalyviais. Tą vakarą visi vieni kitiems dėkojo, vaišinosi atsineštais gardumynais.
Paskutinė diena buvo kupina emocijų: džiaugsmas, kad jau greitai grįšime namo, ir liūdesys, kad tenka palikti naujus draugus. Tačiau tai ne pabaiga. Pavasarį, gegužės mėnesio viduryje, vokiečiai atvyks į lietuvių šeimas ir susipažins su Lietuvos kraštu. Be to, šie mainai ypatingi, nes jie jubiliejiniai – 30-ieji.
Keletas gimnazistų atsiliepimų apie gyvenimą šeimose ir mainų programą:
Adomas: „Į šeimą buvau priimtas draugiškai, turėjau atskirą kambarį, buvo pasirūpinta maistu, priėjimas prie „wifi“ buvo laisvas, žaisdavome „Uno“ visa šeima. Man šeima skyrė laiko, aš džiaugiuosi. Dėl mainų programos – man patiko Berlynas, ypač vietos – universitetai, memorialas žydams, buvo įdomu vaikščioti, girdėti istoriją, taip pat įdomus Hamburgas, miuziklas su smagiomis dainomis. Manau, kad ekskursijos buvo įdomios, tačiau gal per daug laisvo laiko.“
Dominykas: „Antrąkart dalyvauju, tad lygindamas šeimas supratau, kad su maistu jie „nedraugauja“. Valgo tik sumuštinius ir sausus pusryčius.
Tai neįprasta. Kuris kartas įdomesnis? Pirmas kartas, nes daug kas buvo nežinoma, bet šis kartas kitoks, nes jau kai kas žinoma, jau galėjau patarti, ką ir kaip daryti ar nedaryti. Visgi sekėsi gerai, nes Matti šeimoje tėtis kalbėjo angliškai, bendrauti sekėsi labiau, nei praėjusiais metais.
Šiemet gyvenau kaimelyje, tad mokyklą pasiekdavome su mašina. Programa patiko, nors daug kas buvo girdėta. Aišku, tos dienos, kai mes nuvykome vėliau, pritrūko. Patiko Liubeke, taip pat smagu buvo grįžti į Berlyną, Hamburgą. Pasiilgau namų, ypač normalaus maisto.“
Domantas: „Mano naujoji šeima buvo svetinga, sutiko mane šiltai. Sesuo leido man gyventi savo kambaryje. Tėtis priminė mano tėtį – sportiškas ir organizuotas. Nors mama nelabai kalbėjo angliškai, bet stengėsi kalbėti, kad nesijausčiau nejaukiai. Mama gamindavo maistą, tad man jo netrūko. Tiek tėtis, tiek mama dirbo labai daug. Su tėčiu nesimatydavome dažnai. Mano partneris Kevinas talkino mamai, savanoriavo bibliotekoje, kur padedama vyresnio amžiaus žmonėms dirbti su kompiuteriais. Mainų programa patiko, nors esu buvęs Vokietijoje, bet patiko tiek Berlyne, tiek Hamburge, tiek Liubeke.“
Akvilė: „Man patiko kelionės, bet kelionės vyko nedarbo dienomis, tad nepavyko apsilankyti parduotuvėse. Siūlyčiau programoje pirma lankytis muziejuje, o po to eiti į ekskursiją. Šeimoje gyvenau gerai. Man patiko dirbti grupėje, nes daugiau pabendravome su visais. Su Michelle sutarėme gerai, ji buvo draugiška, supratinga. Tėvai rūpestingi. Manau, kad dalyvauti mainuose yra gerai, nes susipažįsti su daugeliu žmonių, gali bendrauti anglų kalba, pamatai kitos šalies kultūrą.“
Greta: „Šeimoje su manimi noriai bendravo. Jautėsi, kad šeima konservatyvi – tėtis buvo šeimos galva, be jo net nepradėdavome valgyti ar kalbėti. Gyvenimo sąlygos geros – turėjau savo atskirą kambarį bei vonią. Tėvai kalbėjo angliškai, visur už mane mokėjo. Jei kalbėtume apie programą, tai buvo per daug vaikščiojimo ir informacijos. Muziejuose informacija buvo vokiečių kalba, tai apsunkino supratimą. Iš pradžių jautėmės nejaukiai, bet vėliau susidraugavome, net išvažiuoti nebenorėjome. Laisvą dieną šeimoje buvome buriuoti, galėjau pavairuoti jachtą. Paskui vokiečių šeima padovanojo man nuotraukų, labai džiaugiausi. Taip pat turėjau galimybę pamatyti vokietės Linos tėvų darbo vietas. Į mainus važiuoti verta dėl kalbos lavinimo, dėl kitos kultūros pažinimo, dėl kitos šeimos gyvenimo pajautimo.“
Kamilė: „Man patiko turai po miestą, tačiau muziejuose informaciją įsidėmėti buvo sunkiau. Aš buvau dailės grupėje, dirbome ramiai, tačiau, manau, kad pritrūko laiko. Bet viskas pavyko gerai. Susidarė įspūdis, kad programa labai įtempta, tačiau viską spėjome. Šeimoje santykiai buvo geri. Manau, kad būtų įdomu parodyti Lietuvoje Vilniaus senamiestį, Trakus, Anykščiuose lajų taką, Šaltojo karo muziejų.“
Martynas: „Labai smagi buvo mano naujoji šeima. Pasitiko su vakariene, Martin užleido savo kambarį, pats miegojo rūsio kambariuke. Laisvą dieną vykome į Hamburgą, plaukėme laivu, tad ekskursijos metu su grupe buvau nemažai girdėjęs. Vokiečio tėtis gerai kalbėjo angliškai, kasdien mama įdėdavo pietus, tikrai labai džiaugiuosi. Darbas grupėse gimnazijoje man pasirodė nuobodus, nes buvo mažai informacijos, kurią reikia rasti, o mokiniai su mokytoja kalbėjo vokiškai, tad nelengva buvo greitai susiorientuoti. Bet man pavyko. Man labiausiai patiko Berlyne, nes pamačiau vietas, kurias rodė nuotraukose brolis, kai dalyvavo mainuose. Įsiminiau Brandenburgo vartus, memorialą žydams, memorialą karo aukoms atminti, taip pat įdomus paminklas su tuščiomis lentynomis po žeme. Jis skirtas nacių sudegintoms knygoms. Iš programos išskirčiau miestų lankymą, darbą grupėje ir bendravimą su šeima. Manau, kad važiuojant į kitą šalį reikia žinoti apie ilgas ekskursijas, apie miego trūkumą, bet, manau, tai atperka įspūdingi vaizdai ir puiki nuotaika.“
Osvaldas: „Man labai patiko mainuose. Šeimoje buvo įdomu bendrauti, nes tėtis domisi mašinomis, tad teko net išbandyti jų greitį. Važiavau su Ferrari 340 km/h. Taip pat lankiausi Heide parke. Tai jausmas važiuojant panašus. Maisto buvo pakankamai – gaudavau ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę, galėdavome ir patys pasigaminti. Ypač smagu būdavo rytais – Lukas grodavo man pianinu. Programa man patiko, sužinojau apie Vokietijos istoriją. Darbas grupėse praėjo linksmai – turėjome laiko ir darbui, ir arbatos gėrimui. Man patiko dailės grupėje, nes buvo jauna ir bendraujanti mokytoja. Mainuose dalyvauti verta, nes pabūni kitoje šeimoje, gali palyginti, kaip žmonės gyvena, kaip elgiasi su šeimos nariais. Teko sudalyvauti tėčio gimtadienyje, nupirkau jam dovaną. Man patiko.“
