Minint žymaus lietuvių rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąsias gimimo metines, LR Seimas 2018 metus paskelbė Vydūno metais. Ta proga Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Degučių, Katyčių ir Šylių filialų lankytojams surengta išvyka į Kintų Vydūno kultūros centrą.
Šio centro direktorė Rita Tarvydienė sutiko vesti ekskursiją po Vydūno muziejų. Ekskursiją ji pradėjo nuo muziejaus istorijos: Kintų Vydūno kultūros centras įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapinėje pradžios mokykloje, kur 1888-1892 m. mokytojavo žymus Lietuvos filosofas, rašytojas ir kultūros veikėjas Vydūnas. 1994 m. vyriausybės lėšomis restauruotame pastate įkurtas Vydūno muziejus, o buvusiose mokyklos klasėse įsikūrė Šilutės r. vaikų meno mokyklos Kintų dailės skyrius ir muzikos klasė. Pirmuosiuose dviejuose kambariuose centro šeimininkė išsamiai pristatė Vydūno gyvenimą, veiklą ir kūrybą. Stenduose, ekspozicinėse spintose ir ekrane išvykos dalyviai stebėjo muziejuje sukauptą eksponatų kolekciją apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Čia eksponuojamos rašytojo knygos, fotografijos, laiškai, atvirlaiškiai bei kita medžiaga, autentiški asmeniniai daiktai – Vydūno arfa, kuri savo dangiška melodija, lyg palytėta Vydūno pirštų, sutinka kiekvieną, įėjusį į muziejų.
Didelį įspūdį paliko Vydūno 150-ųjų gimimo metinių proga kovo mėnesį atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Pamatyk-Išgirsk-Paliesk-Pajausk“. Ekspoziciją sudaro Tilsmo kambarys, įrengtas kaip šviesos ir garso instaliacija, bylojanti apie Vydūno minimas energetines saules („Sveikata, jaunumas, grožė“), Juslių edukacinis kambarys, leidžiantis kiekvienam prisiminti, atkreipti dėmesį į skirtingus pojūčius, kuriais suvokiame ir pažįstame pasaulį.
Antrajame pastato aukšte aplankyta kilnojamoji paroda „Kuršmarių istorinė vėtrungė”, parengta 2016 metais pagal projektą “E.V.Berbomas ir Kuršmarių vėtrungės“.
Pasibaigus ekskursijai išvykos dalyviai palinkėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorei ir toliau puoselėti, saugoti rašytojo gyvenimo ir kūrybos palikimą, Pamario krašto istoriją, jo etnokultūrinį paveldą.
