Net 78 proc. apklaustų lietuvių mano, kad gyvename socialiai neteisingoje visuomenėje. Vos keli procentai respondentų galvoja, kad Lietuvoje yra nemenka ir socialiai saugi vidurinioji klasė, kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse. Tokias tendencijas rodo naujausios apklausos apie Lietuvos visuomenės sandarą.
SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad tokie rezultatai per daug nestebina: jei Lietuvoje vidurinioji klasė ir yra, ją sudaro tik nedidelė visuomenės dalis, ir jai buvo labai nesaldu formuotis pastaruosius 10–15 metų.
„Tam trukdė ne tik nepakankamai ryški socialinė ekonominės politikos orientacija, bet ir krizės. Pagaliau prisiminkime, kad startavome nuo gerokai žemesnio lygio 1990-aisiais, ir bendru atlyginimų ar pajamų lygiu tikrai negalime pasigirti“, – portalui LRT.lt komentavo ekonomistas.
Šiemet atliktame tyrime 78 proc. respondentų teigė, kad gyvename akivaizdžiai socialiai neteisingoje visuomenėje, pasirinkę savo atsakymams A ir B visuomenės modelius. Palyginti su 2010 m. pabaigos atsakymais į tą patį klausimą, besirenkančių didžiausia socialine nelygybe pasižyminčius A ir B visuomenės variantus sumažėjo 7 proc., taip pat nežymiai augo – nuo 5,9 iki 8,7 proc. – manančių, kad visuomenėje dauguma žmonių gyvena per vidurį (D visuomenės variantas).
Tačiau, kaip aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius, šie poslinkiai visuomenės požiūriuose yra nežymūs ir pirmiausia susiję su pastarųjų metų socialiniu ir ekonominiu augimu bei bendros socialinės padėties gerėjimu. „Kita vertus, vos keli procentai apklaustųjų mano, kad Lietuvoje yra plati ir socialiai saugi vidurinioji klasė, kaip kad yra, pavyzdžiui, Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse“, – portalui LRT.lt komentavo A. Krupavičius.
Pasak A. Krupavičiaus, prieš kelerius metus analogiškame tyrime Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje A visuomenės modelį, kuriame socialinė nelygybė didžiausia, rinkosi tik nuo 1,6 iki 7 proc. apklaustųjų, kai Lietuvoje 2010 metais – beveik pusė, t.y. 48,8 proc., 2011 m. – 36,1, o 2015 m. – vis dar trečdalis (33,8 proc.)respondentų.
Tuo pat metu visuotinės gerovės valstybes sukūrusiose Šiaurės Europos šalyse – 52 proc. islandų, 62 proc. danų ir 63 proc. norvegų – rinkosi D ir E visuomenės modelius, kur vyrauja plati vidurinioji ar aukštesnė vidurinioji klasės.
„Respondentų atsakymai Lietuvoje buvo labiausiai panašūs į Rytų ir Vidurio Europos bei tokių šalių kaip Vengrija, Latvija, Estija, Rusija vertinimus“, – sako A. Krupavičius.