Toks rinkos liberalizavimas, pasak ekspertų, atvers nemažai naujų galimybių vartotojams – atsiras naujų, kokybiškų paslaugų, konkurencija skatins tiekėjus pateikti kuo palankesnį ir labiau išsiskiriantį pasiūlymą vartotojams. Galų gale atsiranda laisvė rinktis, iš kur ir kaip gaunamai energijai skiriame savo pinigus. Bet kuo iš esmės skirsis tiekėjų pasiūlymai? Ir kaip žinoti, kad pasirinkęs tikrai neprašausi?
Iki šiol beveik visi buitiniai vartotojai elektrą pirkdavo iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, o jos kaina yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). VERT duomenimis, 2019-ųjų antrąjį pusmetį paslaugas verslui teikė 27 nepriklausomi elektros tiekėjai. Kai kurie nepriklausomi tiekėjai jau dabar teikia pasiūlymus ir buitiniams vartotojams. Tiesa, kiek jų bus tiksliai paaiškės vėliau – dalis teiks pasiūlymus rugsėjo pradžioje, o kiti gali prisijungti ir vėliau, kituose tiekėjo pasirinkimo etapuose. O pirmieji pasirinkti elektros tiekėją turės didieji elektros vartotojai – namų ūkiai, suvartojantys daugiau kaip 5 tūkst. kWh per metus.
Kodėl liberalizavus rinką galime tikėtis pokyčio elektros kainoje?
Europos Sąjungos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, Lietuva 2019-ųjų antrąjį pusmetį buvo tarp mažiausiai už elektrą mokančių ES narių. Kaip nurodo valstybinė energetikos reguliavimo taryba, elektros kainą sudaro kelios dalys – tai elektros kaip prekės kaina, elektros persiuntimo kaina ir mokesčiai bei rinkliavos, tokie kaip PVM, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. Tuo tarpu elektros kaip prekės kainą sudaro elektros energijos įsigijimo sąnaudos ir su tiekimo veikla susijusios sąnaudos. Apie 41 proc. šios elektros kainos dedamosios ir priklauso nuo mūsų pasirinkto nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.
„myPlan“ vadovas Artūras Meškelė atkreipia dėmesį, kad nuo šiol nepriklausomi tiekėjai galės siūlyti įvairius kainų modelius.
„Pavyzdžiui, fiksuotos kainos, kuomet nepriklausomai nuo situacijos rinkoje bus taikoma fiksuota kilovatvalandės kaina ir vartotojas mokės už tokį kiekį, kurį suvartoja. Kitas variantas – „Nordpool“ (Šiaurės Europos šalių) elektros biržos kainos modelis. Tokiu atveju elektros kainą sudarys „Nordpool“ elektros biržos kaina plius tiekėjo antkainis. Tiekėjai taip pat galės siūlyti įvairius planus pagal tai, kiek elektros suvartojame savo namuose, kaip kinta mūsų elektros poreikiai ir pan.“, – vardija A. Meškelė.
Renkantis tiekėją svarbu ne tik kaina
Renkantis elektros tiekėją akys pirmiausia daugeliui greičiausiai kryps ties kaina. Pasak „myPlan“ vadovo, nors renkantis tiekėją kaina, be abejonės, yra svarbus, tačiau neturėtų būti ir vienintelis pasirinkimą lemiantis rodiklis.
„Galimi skirtingi kainų modeliai ir papildomos paslaugos suteiks vartotojams galimybę pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį sprendimą. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurie tiekėjai siūlo namų ūkiams trūkstamą elektros energijos dalį pirkti už didmeninę kainą, jei iš to paties tiekėjo bus įsigiję ir saulės elektrinę ant stogo. Įvairių pasiūlymų artėjant rudeniui tikrai daugės, tad pirmiausia svarbu įsivertinti savo individualius poreikius, atkreipti dėmesį į papildomas vertes“, – pažymi A. Meškelė.
Atsiveria dar daugiau galimybių rinktis žaliąją energiją
Pasak „myPlan“ vadovo, tiekėjų pasiūlymai skirsis ir pačiu savo siūlomu produktu, t.y. nuo šiol visi vartotojais galės rinktis, kaip gaunamą elektrą pirkti – pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ar ne.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius primena, kad vartotojai, kuriems labai svarbu vartoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, ir dabar turėjo galimybę investuoti į nuosavas saulės elektrines, jas išsinuomoti, tačiau kokią energiją pirkti dabar gali rinktis visi.
„Bet kuriuo atveju, net jei buitinių vartotojų, perkančių elektrą, gaminamą iš atsinaujinančių elektros šaltinių neatsiras labai daug, tokia vartotojams suteikiama galimybė yra labai sveikintina. Taip pat ir verslo įmonės, institucijos, kurioms aplinkosauginiai kriterijai yra svarbūs, jau iki šiol pirkdavo nepriklausomų elektros tiekėjų tiekiamą elektrą su kilmės garantijomis, įrodančiomis, kad perkama elektra yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Vienas iš tokių pirkėjų yra net ir Lietuvos Prezidentūra“, – sako M. Nagevičius.
Prieš keletą metų Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu komunikacijos planavimo agentūros OMD atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui ateityje iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 80 proc. mūsų šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos.
„Jau dabar dalis tiekėjų, pavyzdžiui, „Ekektrum Lietuva“, „Enefit“ ir kiti teikia konkrečius pasiūlymus, kuriuose galima matyti, kokia elektra siūloma buitiniams vartotojams. Siūlyčiau nepasilikti šio sprendimo paskutinei minutei, nes reikės laiko įsigilinti tiek į tiekėjų siūlomas vertes, tiek į savo elektros poreikius“, – sako A. Meškelė. Jis primena, kad nors pirmieji pasirinkti tiekėją iki š. m. gruodžio 10 dienos turės didžiausi elektros vartotojai, visi norintys tai padaryti gali jau dabar.