Garbės knygoje – A. Plaipaitės pavardė
Iškilmingas Katyčių bendruomenės susirinkimas įvyko, kaip jau ketveri metai įprasta, evangelikų liuteronų bažnyčioje. Liuteronai ir katalikai išklausė šv. Mišias, kurias aukojo du evangelikų liuteronų kunigai – parapijos klebonas Valdas Miliauskas ir kunigas sakytojas Liudvikas Fetingis.
Šventinį susitikimą tęsė Senųjų kaimo tradicijų centro etnografė Nijolė Stanelienė ir Katyčių pagrindinės mokyklos moksleiviai, parodydami montažą apie tai, kaip supranta Laisvę.
Seniūnas J. Lukošaitis visus pasveikino jau ketvirtą kartą susirinkus į kasmetinį bendruomenės renginį. Jis paskelbė, kad visų sutarimu šiemet į Katyčių Garbės knygą yra įrašyta Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Aistė Plaipaitė. Seniūnas visiems pademonstravo knygos puslapiuose įklijuotą A. Plaipaitės fotografiją bei įrašus. J. Lukošaitis apgailestavo, kad ši jauna katytiškė, dabar gyvenanti Vilniuje negalėjo dalyvauti renginyje. Katytiškiai didžiuojasi savo kraštiete, dirbančia LRT televizijoje.
Padėkos ir atsisveikinimas
Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro projekte, kuris buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui paminėti, Katyčių pagrindinėje mokykloje buvo organizuotas rašinių konkursas „Laisvės vėjas“. Konkurso nugalėtojais pripažinti Rugilė Bendžiūtė, Kamilė Barauskaitė, Karolis Daniulis ir Dovilė Čemerkaitė bei jų mokytoja Rasa Jonaitienė. Juos pasveikino ir dovanas įteikė Savivaldybės tarybos nariai Lijana Jagintavičienė, Ričardas Stonkus ir Arūnas Pupšys.
Renginio metu trumpą atsisveikinimo kalbą tarė ir seniūnas J. Lukošaitis, jau atsistatydinęs iš pareigų, kurias ėjo beveik 5 metus. Šiuo metu yra parinkti du kandidatai, iš kurių vieną į Katyčių seniūno pareigas paskirs Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.
Atsisveikindami su pareigas paliekančiu seniūnu, bendruomenės nariai dovanojo jam vieno iš bendruomenės narių pagamintą kepsninę. Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa, įteikdamas savo dovanėlę sakė, kad geriausiai seniūno darbą apibudina jo sūnaus žodžiai, jog „yra malonu aplankyti savo Katyčius“.
LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda juokaudamas sakė, kad „yra gerai, kai žmogus žino kada ateiti, bet gerai ir kai žino kada išeiti“.
Renginyje koncertavo dainininkė Andžela Mickutė, prieš 16 metų dirbusi Žemaičių Naumiesčio kultūros centre. Dainininkė nuoširdžiai prisiminė buvusius kolegas ir tuometinį Žemaičių Naumiesčio seniūną Joną Budrecką. A. Mickutė sakė, kad tuomet daug patirties pasisėmė iš Bikavėnuose dirbančios kolegės Marytės Matevičienės.
Darbo dar yra
Pasibaigus renginiui bažnyčioje, visi suėjo į Katyčių kultūros namų salę. Čia surengta europarlamentaro L. Mažylio fotografijų paroda. Bet akivaizdu, kad katytiškiams labiau rūpėjo išgirsti pasakojimą apie tai, kaip jam pasisekė surasti originalų Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
Pasak L. Mažylio, idėja, kad būtina rasti Lietuvai bene svarbiausią modernios valstybės steigimo dokumentą, jam kilo 2016 metais, po vieno seminaro, kuriame buvo apgailestauta, jog Lietuva neturi tokio svarbaus originalaus dokumento. Taigi, praėjo vos pusantrų metų apmąstymų, ir dokumentas buvo surastas ten kur ir turėjo būti – Vokietijos užsienio reikalų archyve. Dokumentas rastas praėjus 99 metams po to, kai jis buvo surašytas.
Pasak L. Mažylio, Lietuva dar ir dabar turi daug neatrastų dokumentų, kurie liudija reikšmingus šalies istorijos įvykius. Todėl darbo, anot jo, dar yra daug.
