Žvejai mėgėjai iš visos Lietuvos tądien laivais blokuos Danės upės žiotis – protesto akcija „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę“ bus rengiama Klaipėdoje esančiame Kruizinių laivų terminale.
Apie 50 – 100 laivų žada sustoti Danės žiotyse ir sustabdyti laivybą kelioms valandoms.
Žvejai blokados griebėsi norėdami atkreipti valdžios dėmesį į žvejų verslininkų daromą žalą gamtos ištekliams. „Mes siekiame uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Žvejai mėgėjai Kuršių mariose nebepagauna žuvų“, – dienraščiui „Vakarų ekspresas“ sakė asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas Kęstutis Klimavičius.
Pasak jo, uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per 5 metus padaugėjo beveik 4 kartus.
Anot akcijos organizatorių, ryžtingi valdžios sprendimai leistų užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą ir atkurti žuvų populiaciją Kuršių mariose. Gamtos tyrimų centro atliktoje Kuršių marių analizėje, kurią užsakė Aplinkos ministerija, pateiktose mokslininkų išvadose nurodoma, kad žuvų bendrijos dydžio indeksas rodo labai blogą būklę.
„Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus, – teigiama pranešime. – 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 metais deklaravo 818 tonas žuvies ir tik viena iš jų deklaravo pagaunanti lašišas. Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas – privaloma paleisti, tačiau tinklais paimti leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Prasidėjus lašišinių žuvų migracijai, visos turgavietės ir rūkyklos yra užpildytos į mūsų upes plaukiančiomis lašišomis. Žvejų verslininkų pelnas per metus siekia tik 120 000 Eur. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga 261 eur. Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 000 Eur, įskaičiuojant visus mokesčius. Žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. Eur. Žvejai verslininkai gali pasiimti nelegalaus dydžio žuvis kaip priegaudą ir jas parduoti, kai tuo tarpu žvejui mėgėjui už nelegalaus dydžio sugautą starkį gresia bauda iki 300 Eur, o gamtai padaryta žala įvertinta 145 Eur. Kuršių mariose žvejojančios įmonės iš viso turi 979 vnt. žvejybos irankių. Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 km², tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos įrankio. Žvejo mėgėjo bilieto kainą padidinus 1 Eur galima būtų kompensuoti visų verslinių įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, patirtus nuostolius, kurie sudaro 120 000 Eur.“