Rusnės saloje prabėgo didžioji dalis Marytės Tumosienės gyvenimo. Į salą ji atsikraustė ką tik su vyru Jonu sukūrusi šeimą. Ir nors gyvenimo pradžia buvo nelengva, po to viskas ėjo tik geryn, tik į priekį.
Visą gyvenimą Marytė buvo darbšti, judri, reikli ne tik kitiems, bet ir sau. Puikios nuotaikos ji nestokojo ir tada, kai 90-ojo jubiliejaus proga ją pasveikinti atvyko svečiai iš Šilutės savivaldybės ir Rusnės seniūnijos. Visus pavaišinusi pačios keptu dzūkišku mieliniu pyragu, ilgaamžė papasakojo apie savo gyvenimą.
Vaikystėje matė vargo
Šilutės rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduota Dalia Rudienė Marytei linkėjo sveikatos, mylėti gyvenimą ir visus aplinkinius. Sveikatos ir taip pat „bistrai“ (greitai) po miestelį ir toliau lakstyti, ilgaamžei linkėjo ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Marytei kalbant, aišku, kad ji kilusi ne iš šio krašto, kalboje jaučiasi dzūkiškos tarmės akcentas. „Nėra geresnio žmogaus, kaip dzūkas“, – juokavo netoli Druskininkų užaugusi moteris.
Marytė prisimena, kad jos vaikystė nebuvo lengva. Ją užaugino pamotė, kurios švelnumo ir meilės nelabai jautė. „Dirbome, vargome“, – prisimena kartu su trimis broliais užaugusi moteris.
1954 m. Marytė su vyru Jonu, kuris buvo grįžęs iš kariuomenės, atsikraustė į Rusnę. Praėjusio amžiaus viduryje rusniškių susisiekimas su didžiąja žeme vykdavo keltu, tilto nebuvo. Kartais į kitą Atmatos upės pusę tekdavo ir ledo keliu eiti, būdavo baugu.
„Kai pastatė tiltą buvo labai gerai, o dabar padarė estakadą, tai pasaka“, – džiaugiasi ilgaamžė.
Į priekį yrėsi po truputį
Šeimyninio gyvenimo pradžia Rusnėje jaunavedžiams nebuvo lengva, nes pradžioje nebuvo darbo. Vasarą būdavo galima pragyventi iš žvejybos, o žiemą nebuvo iš ko.
„Po truputį yrėmės. Vėliau, kai susikūrė kolūkis, atsirado daugiau darbo, tada prasigyvenome. Viskas buvo gerai, ėjo gyvenimas priekin ir viskas“, – pamena ji.
Marytės vyras žvejojo, dirbo traktorininku, vairuotoju. Jau 26 metai ji našlauja. Marytė ir Jonas užaugino dukrą Vidą, sūnus Tadą ir Justiną, šiandien močiutę džiugina 5 anūkai ir 9 proanūkiai.
Ir nors daugumos darbų dirbti jau negali, senjorė stengiasi išlikti aktyvi – kasdien eina pasivaikščioti, daug juda, namuose nesėdi. Vida ir Justinas prisimena, kad mama visą gyvenimą buvo darbšti ir reikli sau bei kitiems.
Mielinį pyragą kepa 60 metų
Jau daugiau kaip 60 metų Marytė kepa mielinį dzūkišką pyragą, pagardintą aguonomis ir razinomis. Šiuo skanėstu, kurį kepa per šventes, ji pavaišino ir pasveikinti atvykusius svečius. Tikslaus recepto, kaip iškepti šį pyragą močiutė nepasakys, nes miltus, pieną, kitus ingredientus deda „iš akies“. Atkartoti mamos pyrago skonio nepavyko net dukrai Vidai.
„Iš akies“ Marytė raugdavo ir kopūstus, kuriuos vėliau pardavinėdavo Rusnės turgelyje. Jos kopūstai buvo patys skaniausi ne tik šeimai, bet ir juos pirkdavusiems rusniškiams. Marytė išduoda, kad kopūstai bus neištižę, jeigu juos raugsite per mėnulio delčią.
Kai užauga pirmosios bulvės, ilgaamžė skuba į laukus, iš jų kepa kugelį. Dažnai ji verda ir cepelinus, o per šventes kepa dzūkiškas bandas.
Sūnus Justinas prisimena, kad mama visada rūpinosi, kad jie būtų pavalgę karšo maisto, niekada netekdavo valgyti sumuštinių. Ypatinga jam ir mamos virta rūgštynių sriuba, kurios dzūkiškas ingredientas – perlinės kruopos.
Rašyti atsakymą