O pirmoji diena, kuomet arti 10-ies mašinų šiųmečio derliaus sulaukė „Šilutės girnos“ buvo antradienis, liepos 28-oji. Beje, pernai derlius į įmonę pradėtas vežti dviem savaitėmis anksčiau – liepos 13-ąją.
Patys ūkininkai irgi kalba priešingai, nei kalbėdavo ankstesniais metais: dabar jie tikina prašantys Dievo, kad tik sinoptikų prognozės… nesipildytų, kad tik lietūs greičiau liautųsi.
O čia dar – lyg tyčia – mokslininkai žibalo į ugnį pila – gąsdina žemdirbius, kad taip gausiai lyjant pati gamta dar didesnių nuostolių gali pridaryti: mat drėgmė – palanki terpė grūduose veistis mikotoksinams, kurie yra pavojingi ir žmonėms, ir paukščiams.
„Šilutės girnose“ – „pirmieji vyturiai“
Respublikinė žiniasklaida informuoja, kad šiemet, priešingai negu buvo kelis ankstesniuosius metus, pirmieji į supirkimo punktus vežami rugiai. Tai todėl, kad žiemkenčiai geriausiai atlaikė pavasarines šalnas, ir turėjo daugiausia jėgų tolesnei brandai. Mat gegužė šiemet buvo vėsi, tad augalams buvo ne pyragai. Ypač – vasarojui, kuris tuomet vos ne vos vegetavo.
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pritaria, kad javapjūtė šiemet smarkiai vėluoja. Dar pirmadienį tikino pervažiavęs pusę rajono ir nepamatęs nė vieno kombaino.
„Šilutės girnų“ vyriausioji specialistė Indrė Sliužinskaitė sakė, jog antradienis buvo ta diena, kai prie įmonės vartų jau rikiavosi, jos žodžiais tariant, „pirmieji vyturiai“ – aštuonių ūkininkų technika, kurios priekabose gulėjo šiųmetis derlius. Atvežami kviečiai, kvietrugiai ir rugiai.
Tokių eilių, kokios čia būdavo įprastos ankstesniais metais, šiemet nėra. Ir, pasak I. Sliužinskaitės, daroma viskas, kad jų ir nebūtų. Šiemet sugalvota ūkininkų techniką įsileisti į teritoriją ir grūdų mėginius paimti jau ten. Tokios naujovės imtasi dar ir todėl, kad šiemet vyksta Ramučių gatvės rekonstrukcija, tad ūkininkams su savo sunkiasvoriais traktoriais ir sunkvežimiais privažiuoti iki „Šilutės girnų“ yra sudėtingiau.
„Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad visiems būtų patogu“, – sakė I. Sliužinskaitė.
Grūdai labai drėgni
Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sako, jog pamariškiai pirmuosius ima žieminius miežius. Ir tai – tik vienas kitas dar bando. Tokio vėlavimo priežastis – grūdai dar yra sukaupę labai daug drėgmės.
Klausiamas apie prognozuojamą derlių K. Andrijauskas sako, kad jį spėti kol kas galima tik vizualiai – apžvelgus laukus. Tas pirminis ūkininkų įspūdis – optimistiškas, laukai atrodo gražiai. Tiesa, vasaros pradžioje įspūdis buvęs dar geresnis, bet daug ką pakeitė toji birželio pabaigos sausra – grūdai tomis karštomis dienomis, anot K. Andrijausko, tiesiog susitraukė.
Pamariškiai turėjo viltį, kad jau šią savaitę į laukus išriedės jų kombainai. Bet tas viltis vėl „palaidojo“ sinoptikai, jau savaitės pradžioje pranešę, kad nuo jos vidurio prasidės lietūs.
Lietaus jau nebeprašo
Tiesa, tiems, kas ūkininkauja centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose buvo blogiau – tenykščius pasėlius išguldė liūtys ir kruša. Kai kurie ūkininkai neteko net 70 procentų derliaus, o draudikai jau viešai pranešė nepajėgsią kompensuoti tokių milžiniškų nuostolių.
Pamario laukai nuo tokių gamtos stichijų nukentėjo menkai, pasak K. Andrijausko, liūtys čia pražudė vos 3 – 5 procentus kai kurių ūkininkų pasėlių.
Prieš tris metus buvo labai šlapia, ūkininkų technika tiesiog klimpo laukuose. Dveji pastarieji metai priešingai – buvo labai sausi. Tokių iššūkių šiemet išvengta, tad pamario ūkininkų vadovas sako, kad šiemet žemdirbiai turėtų vadovautis posakiu: „Nevykime Dievo į medį, nes nė su pyragais nebeišprašysime…“ Derlius, o vadinasi ir metai, nebūsią patys blogiausi. „Tik lietaus dabar jau nebeprašome, norime kad sinoptikų prognozės neišsipildytų“, – sako Gardamo seniūnijoje ūkininkaujantis pašnekovas.
Pasidžiaugti, anot jo, galima ir tuo, kad šiemet ūkininkams gamta leido pakankamai prisiruošti pašaro atsargų. Pavasarį pakankamai palijo, žolė suvešėjo, o atėjus šienavimo metui šienas gerai džiūvo.
Mikotoksinų kiekiai dar nežinomi
I. Sliužinskaitė neneigia, jog supirkėjams labai aktualu, kad grūdai nebūtų pažeisti mikotoksinų.
Pelėsiniai grybai gamina toksinus, kurie ir vadinami mikotoksinais. Pastaruosius trejus metus lietuviškuose grūduose mikotoksinų pėdsakų pastebima neretai. Tiesa, anot pašnekovės, kadangi ūkininkai įsigyja vis geresnę techniką, tai ir grūdus atveža vis švaresnius.
Kokią derliaus dalį šiemet gali būti pažeidę mikotoksinai, pasak specialistės, pasakyti dar sunku. Tikslesni kiekiai bus žinomi, kuomet ir derliaus bus supirkta daugiau.
