Po iškilmingų apdovanojimo ceremonijų įvyko paskutinis šių metų „Muzikinės verdenės“ koncertas.
Pristatė septintąjį Garbės pilietį
Renginio vedėjas Marijus Budraitis vakaro svečiams priminė visus ankstesnius Šilutės miesto Garbės piliečius.
1991 m. garbingas vardas suteiktas Jurgiui Plonaičiui, Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui. 1999 m. Garbės piliečiu tapo ekonomistas, teisininkas ir kraštotyrininkas Jonas Jonaitis. 2011 m. garbingas vardas skirtas Vytautui Vaicekauskui – gydytojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo primininkui. Ketvirtąja Garbės piliete 2012 m. tapo socialinių mokslų daktarė, pedagogė, knygų autorė Romualda Dobranskienė. 2016 m. penktasis Garbės piliečio vardas suteiktas mokytojui, kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui. 2018 m. šeštasis vardas suteiktas Vytautu Jovaišai – pedagogui, politinių kalinių ir tremtinių choro „Pamario aidas“ vadovui.
2020 m. sausio 23 d. Šilutės rajono tarybos posėdyje nutarta Garbės piliečio vardą suteikti politikui, pirmajam miesto merui (1990 – 1995 m.), gerais darbais rėmusiam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėją ir puoselėjusiam šį kraštą – A. Krušnauskui.
Būdamas miesto meru jis inicijavo Šilutės ir Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį Šilutei didelę ekonominę naudą, ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolat stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių ir tai tęsiasi iki šiol.
Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanų miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo.
A. Krušnauskas, būdamas meru, taip pat rėmė aktyviai besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas.
Dėkojo už pradžių pradžią
Aidint ovacijoms, atėjo iškilminga akimirka – dabartinis meras Vytautas Laurinaitis įteikė septintajam Garbės piliečiui simbolines regalijas ir skiriamąjį ženklą, o seniūnas Raimondas Steponkus – gėlių puokštę.
Anot V. Laurinaičio, apie gerbiamą Antaną būtų galima kalbėti ne vieną valandą. „Jis buvo pirmasis, kai reikėjo užmegzti ryšius su kitomis užsienio valstybėmis. Pirmasis, kuris pradėjo globoti visuomenines organizacijas. Atmintyje išlikę daug gerų jo darbų. Aš džiaugiuosi, man didelė garbė įteikti garbės regalijas. Jūs to nusipelnėte, esate to vertas. Ačiū už tą pradžių pradžią“, – septintąjį Garbės pilietį sveikino V. Laurinaitis.
A. Krušnauskas dėkojo iniciatyvinei grupei, kuri pateikė pasiūlymą, kad Garbės piliečio vardas būtų suteiktas jam, taip pat rajono Tarybai, kuri priėmė tokį sprendimą. Jis pasakojo, kad Šilutėje pragyveno 55 metus, čia nudirbo visus svarbiausius gyvenimo darbus. Likimas lėmė, kad pakilus Lietuvai kovoti dėl nepriklausomybės, įsijungė į Sąjūdžio gretas. Nepaprastų emocijų jis patyrė matydamas, kaip į Sąjūdžio būstinę žmonės atnešdavo savo santaupas, siūlydavosi rinkti parašus, pavėžėti.
„Tai buvo nuostabu, kaip ir Baltijos kelias. Tai prisiminimai, kuriuos patyriau Šilutėje“, – kalbėjo A. Krušnauskas. Dabar jis gyvena arčiau savo gimtinės – Kauno, dažnai lanko vaikus ir vaikaičius.
„Mieli šilutiškiai, jūsų miestas gražėja kas metai. Noriu, kad jums čia gyventi būtų gera, kad didžiuotumėtės Šilute. Linkiu, kad renkant Seimą, būtų pasirinkti tinkami kandidatai, kad nebūtų ginčų, pykčių, nuolatinių komisijų sudarymo. Noriu, kad geras Seimas išrinktų gerą Vyriausybę, kuri ne žodžiais, o darbais kurtų gerovės valstybę. Noriu, kad mums visiems būtų gera gyventi“, – visiems linkėjo A. Krušnauskas.
Po savo kalbos jis pasirašė Šilutės miesto garbės piliečių knygoje.
Su garbingu apdovanojimu jį pasveikino Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda bei europarlamentaras Liudas Mažylis, kuris A. Krušnauskui įteikė Lietuvos Nepriklausomybės akto kopiją.
„Sidabrinė nendrė“ – „Juknaičiams“
Koronaviruso pandemija įnešė korekcijų ir į rajono kultūrinį gyvenimą. „Sidabrinės nendrės“ premija šokių kolektyvui „Juknaičiai“ turėjo būti įteikta dar Kovo 11-ąją, bet ši ceremonija įvyko praėjusį šeštadienį.
„Sidabrinės nendrės“ premija, dar prilyginama Pamario krašto Oskarui, įteikiama iškilioms asmenybėms ar kolektyvams, kurie garsina Šilutės kraštą. Šokių kolektyvas „Juknaičiai“, kuriam vadovauja Loreta Margarita Černeckienė, per savo gyvavimo laikotarpį surengė daugiau kaip 300 koncertų Lietuvos ir užsienio scenose. Ir nors keitėsi nariai, kolektyvas išsaugojo savo dvasią, energiją.
„Juknaičiai“ tapo pirmuoju kolektyvu rajone, 2006 m. čia parvežusiu „Aukso paukštę“ – aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje.
Meras V. Laurinaitis sakė, kad šiemetinę „Sidabrinės nendrės“ premiją „Juknaičiams“ įteikia su didžiausiu džiaugsmu. „Per šešerius metus, kai vadovauju Savivaldybei, nemačiau nė vienos šventės, kad nebūtų šokęs šis kolektyvas. „Juknaičiai“ koncertuoja ir užsienyje, nuo Švedijos iki Turkijos.
Linkiu gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį, kad vadovei netrūktų, jėgų, idėjų ir noro išlaikyti šį kolektyvą“, – linkėjo meras.
Juknaičių miestelio bendruomenės vardu kolektyvui padėkojo seniūnas Alfredas Gaubys. Šokėjams jis linkėjo sveikatos, energijos, dėkojo už meilę šokiui ir muzikai.
Kolektyvo vadovė L. M. Černeckienė pasidžiaugė, kad „Juknaičių“ šokėjai sugyvena tarsi graži šeima. Ji dėkojo už įvertinimą ir žadėjo toliau garsinti Juknaičių bei Šilutės vardus.
Šilutės rajono kultūros įstaigų vardu kolektyvą pasveikino Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova.
