Ir nors ilgame gyvenimo kelyje švėkšniškė matė daug vargo, jos veide spindinti šypsena išduoda, kad ji labiau džiaugdavosi, o ne skųsdavosi. Su šypsena Kostė pasitiko ir ją pasveikinti atvykusius svečius.
„Šauni močiutė. Nepasakytum, kad jai 100 metų“, – stebėjosi Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis bei socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė.
Močiutė, kartu su dukromis juos prie stalo sodino ir gardžiais valgiais vaišino.
Apie savo gyvenimą K. Serapinienė pasakojo trumpai. Nelengvas jis buvo nuo pat mažų dienų. Būdama vos ketverių metukų ji neteko mamos, augo pas pamotę. Sulaukusi 19-os Kostė ištekėjo, tačiau po aštuonerių metų tapo našle. Vaikus – Marytę, Aldoną, Alfonsą (jau miręs) jai teko auginti vienai. Per gyvenimą jai teko daug darbų nudirbti, ilgus metus ji dirbo kolūkyje, ūkininkavo namuose.
Išgyvenusi sunkią vaikystę, jaunystės dienas, šiandien močiutė artimųjų meilės ir rūpesčio apsupta. Gyvena kartu su dukros ir anūkės šeimomis. Ji skaičiuoja, kad turi 5 anūkus, 7 proanūkius ir 3 proproanūkius. Kai kurie vaikaičiai gyvena užsienyje – Danijoje, Norvegijoje, Airijoje.
Svečių sulaukusi senolė juokavo, kad šiemet koronė užpuolė ir ji negalėjo normaliai gimtadienio atšvęsti. Tačiau prieš kelis metus ji su dukromis važiavo į restoraną Agluonėnuose, kur jai labai smagu buvo.
Švėkšnos seniūnas A. Šeputis pasidžiaugė, kad seniūnijoje gyvena ir daugiau ilgaamžių, sulaukusių 100 ir daugiau metų. Gruodžio mėnesį Jonas Kraynas švęs 103-ąjį gimtadienį, o vasarį Valerija Čeliauskaitė – 102-ąjį.
Seniūnas mano, kad sulaukti 100 metų padeda artimųjų globa, gamtos apsuptis ir, žinoma, Dievo palaima.