Paskutinę lapkričio dieną bendras nepriklausomą tiekėją pasirinkusių namų objektų skaičius siekė 113,7 tūkst., kuomet dar spalio gale šis rodiklis buvo daugiau nei per pusę mažesnis – 52,5 tūkst. Per mėnesį daugiau nei dvigubai išaugo ir nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo vartotojų skaičius – nuo 29 133 spalio pabaigoje iki 59 701 lapkričio 30 dieną.
Apie tai, kaip vyksta nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas ir kokius žingsnius reikia žengti patiems gyventojams, pasakoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.
Vartotojui svarbiausia – pasirašyti sutartį
Dvi pagrindinės vartotojui tenkančios užduotys – tai nuodugniai apsvarstyti nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus ir, išsirinkus tinkamiausią, pasirašyti su juo sutartį.
Pirmajam reformos etapui priklausantys gyventojai, kurie per metus sunaudoja 5000 kWh ir daugiau elektros, visuomeninio tiekėjo jau yra informuoti apie turimą pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Jei tik nėra išreikštas nesutikimas dalytis energijos suvartojimo duomenimis, tiekėjai šiems vartotojams jau nuo rugsėjo siunčia būtent konkrečiam namų ūkiui pritaikytus pasiūlymus.
„Pasiūlymai yra individualūs ir, tiekėjų manymu, geriausiai atliepiantys konkrečių namų ūkių poreikius, mat, jei tik vartotojai nepareiškė nesutikimo, tiekėjai prieina prie 12-os mėnesių elektros suvartojimo duomenų (nuo 2019 m. birželio 1 d. ik 2020 m. gegužės 31 d.)“, – aiškino R. Radvila.
Visų tiekėjų pasiūlymai – viename portale
Pirmojo etapo dalyviai sutartį su naujuoju tiekėju turėtų pasirašyti jau šiemet, iki gruodžio 10 dienos. „Žinoma, pageidautina tai padaryti nelaukiant paskutinės minutės. Mat kuo arčiau galutinio termino bus kreipiamasi į tiekėją, ir jei tokių vartotojų susidarys kritinė masė, tuo didesnė tampa eilių, žmogiškųjų klaidų ir net techninės įrangos gedimų, strigimų tikimybė“, – sakė ESO atstovas.
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių gaunate pasiūlymus ne iš visų tiekėjų ar negaunate jų apskritai (pvz., esate pareiškę nesutikimą dalytis duomenimis arba priklausote antram, trečiam pokyčio etapui, o gal tiesiog nesate atnaujinę kontaktinių duomenų), visus tiekėjų pasiūlymus su vartojimo planais bei kitomis paslaugomis galima rasti vienoje vietoje, portale www.pasirinkitetiekeja.lt/rinkos-tiekejai.
Pasirašius sutartį iki šių metų gruodžio 10 dienos, naujasis tiekėjas elektrą ims tiekti nuo 2021 m. sausio 1 dienos. Jei vartotojas ir jo valdomas nekilnojamasis turtas patenka į pirmąjį pokyčio etapą, tą pačią dieną – 2021 m. sausio 1-ąją – nutrūks sutartis su iki tol elektrą tiekusiu visuomeniniu tiekėju.
„Jei pasirinkti tiekėjo iki šios datos nesuspėta, dar 6 mėnesius vartotoją elektra aprūpins garantinis elektros tiekėjas, kurio funkciją atliks ESO“, – sakė R. Radvila.
Reforma vykdoma nuosekliai
Lietuvoje energetikos reforma vykdoma nuosekliai, trimis etapais, 2020–2023 metais. Į pirmąjį šiuo metu vykstantį etapą patenka per metus daugiausia – 5000 kWh ir daugiau – elektros energijos sunaudojantys namų ūkiai. Į antrąją, skaitlingiausią grupę, kurią į pokytį planuojama įtraukti jau kitąmet, patenka tie vartotojai, kurie per metus sunaudoja 1000–5000 kWh. Daugiausia tai – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai.
Trečiaisiais reformos metais, jau 2022-aisiais, pasikeisti tiekėją iš valstybinio į privatų bus pakviesti tie namų ūkiai, kurių elektros suvartojimas per metus nesiekia 1000 kWh. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės lėšomis remiami gyventojai, taip pat daugiabučių, sodų bendrijos, būstų administratoriai ir visi kiti likę vartotojai.
„Beje, kai kalbama apie namų bendrijas, pavyzdžiui, daugiabučius, turima omeny bendroms reikmėms naudojama energija, o ne patys butai. Kokiam etapui priskiriamas kiekvienas konkretus butas, priklauso nuo energijos suvartojimo per metus“, – atkreipė dėmesį R. Radvila.