VMVT siekis, kad iškilusius nesusipratimus ar nesutarimus vartotojams pavyktų greitai ir geranoriškai išspręsti su prekybininkais ar viešojo maitinimo paslaugų teikėjais. Todėl inspektoriai skiria daug dėmesio tiek įmonių konsultavimui, tiek ir vartotojų informavimui bei švietimui. Vien pernai vartotojams ir verslui suteikta beveik 40 tūkst. konsultacijų.
Nagrinėjamuose pranešimuose išlieka tendencija, kad bene dažniausiai į VMVT kreipiamasi parduotuvėje ar turguje nusipirkus nekokybiškų maisto produktų. Per praėjusius metus gauta daugiau kaip 1100 tokių skundų – 273 buvo pagrįsti.
Antroje vietoje – nusiskundimai dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos. Nors pernai dėl karantinų, palyginti su 2019 m., pranešimų gauta kiek mažiau, tačiau iš 554 gautų pranešimų 147 (27 proc.) buvo pagrįsti. Fiksuota keletas dažniau nei įprastai nustatomų pažeidimų – karantino laikotarpiu maitinimo įmonėms buvo sunkiau užtikrinti maisto ruošimo higieną ir produkcijos saugą. Būta atvejų, kai naudotos žaliavos, kurių tinkamumo vartoti terminai buvo pasibaigę ir pan.
Tiesiogiai su Lietuvos gamintojų, perdirbėjų ar fasuotojų veikla susijusių pranešimų sulaukiama gerokai mažiau – iš 52 pernai gautų tokių pranešimų pasitvirtino 12. Dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės gauta 60 pranešimų, pasitvirtino 28. Pagal pagrįstus vartotojų skundus 2020 m. įmonėms pritaikytos 340 poveikio priemonių – nuo įspėjimų, uždraustos realizuoti produkcijos, iki veiklų sustabdymo arba visiško jų uždraudimo. Piniginių baudų paskirta daugiau kaip už 1600 eurų.
Gana aktyvūs vartotojai ir pranešdami apie įvairių maisto produktų reklamoje naudojamus teiginius apie gydomąsias ar kitokias išskirtines šių produktų savybes. Dažniausiai tokių reklamos pažeidimų fiksuojama interneto erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Ne vieno maisto produkto reklamoje buvo užsimenama apie žmogaus ligų gydymo ir profilaktikos savybes, pavyzdžiui: „ženšenis palaiko nervų sistemą, stimuliuoja smegenų ląstelių kraujotaką, mažina nerimą, padidina tulžies išsiskyrimą, normalizuoja angliavandenių apykaitą mažina nutukimo riziką“. Neretai nurodoma, kad produktas skirtas „gerai savijautai sergantiems onkologinėmis ligomis“, nors tokie teiginiai maisto produktų reklamoje yra draudžiami. Maisto produktų reklamose nevengiama ir teiginių apie maisto produktų sveikumą, kurie nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašus, pvz.: „antocianinai iš mėlynių ir juodųjų serbentų gerina akių sveikatą“, „vitaminas C uždegimo procesu slopina tam tikrus branduolio veiksnius” ir kt. Tokie ar panašūs teiginiai turi būti patvirtinti moksliniais tyrimais, todėl jų naudojimas yra griežtai reglamentuotas ir kontroliuojamas. Taip siekiama apsaugoti vartotojus, kad jų pasirinkimo pirkti vieną ar kitą maisto produktą neįtakotų reklama apie šių produktų naudą sveikatai, kurios iš tikrųjų jie neturi.
Per 2020 m. VMVT priėmė 38 nutarimus pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimus, po šių tyrimų net 30 atvejų buvo pripažinta, kad maisto produktų pardavėjai ar tiekėjai pažeidė minėto įstatymo nuostatas. Dažniausiai pažeidimai nustatyti reklamuojant maisto papildus (23 atvejai), pavieniai pažeidimai fiksuoti reklamuojant arbatą, specialios medicininės paskirties produktus, kūdikių maistą, skaidulas, aliejų ir kt.
Kasmet VMVT nustato atvejų, kai prekybos vietose maisto produktų higienos ir temperatūrinių režimų laikomasi nepakankamai, vartotojai įsigyja maisto su pažeistomis, sudrėkusiomis ar nesandariomis pakuotėmis, pradėjusių gesti produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar pasibaigę. Pasitaiko situacijų, kai parduodami pakartotinai užšaldyti atitirpę produktai – dėl to neišvengiama mikrobinės taršos rizikų.
Neretai skundžiamasi, kad, pavyzdžiui, asmuo pasijuto blogai suvalgęs parduotuvėje nusipirktų salotų, įsigijęs keptos vištienos ar kitų karštų patiekalų, kulinarijos gaminių. Tokie atvejai dažnesni vasarą. Tiriant juos nustatoma, kad ypač greit gendantys produktai – mėsos, žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai, pyragaičiai su kremu ir pan. būna laikomi netinkamomis sąlygomis, nepakankamai kontroliuojama temperatūra jų gaminimo metu ir kt.
Įsigijęs nekokybišką maisto produktą (kol nesibaigė jo tinkamumo vartoti terminas) ar patiekalą, vartotojas pirmiausia turėtų kreiptis į prekybos ar viešojo maitinimo vietą ir reikalauti jį pakeisti kitu, tinkamos kokybės produktu (turėti įsigijimo čekį) ar patiekalu, arba prašyti grąžinti sumokėtus pinigus. Jei toks reikalavimas netenkinamas – apie tai praneškite VMVT inspektoriams internetu užpildę anketą, el. paštu skundai@vmvt.lt arba nemokama telefono linija 8 800 404 03 (visą parą).