Žvejus į žvejybos vietas lydintys, vadinamaisiais motoblokais su rogėmis juos vežantys mūsų kraštiečiai tuo irgi džiaugėsi, nes iš visos Lietuvos didmiesčių plūstantys žvejai papildydavo vietinių pinigines.
Tačiau šiemet poledinė žvejyba – tik kantriausiems ir ištikimiausiems tokios žvejybos fanatikams. Mat kai kuriems iš jų, pusšimtį eurų išleidus kelionei, dar nusipirkus kilograminį karpį stintų masalui, tenka džiaugtis sugavus vos… dvi ar tris stintas, sveriančias po 20 gramų.
Laimikiai labai menki
Rusniškis Narutis, savo motobloku vežantis žvejus mėgėjus į žuvingiausias Kuršių marių vietas, sako, kad tokių žvejybai prastų metų jis neprisimena. Šiemet ne tik yra mažai žuvies, bet dar ir COVID-19 pandemijos karantinas turi įtakos šiam egzotiškam verslui. Kelionių ribojimai tarp savivaldybių atkratė čia atkeliaujančius žvejus iš Marijampolės, Kauno ar Vilniaus. Juk tokioms kelionėms pasiryžę žmonės domisi, ką sugaus atvykę, o šiemet žuvies kaip niekada mažai. Tad dažniausiai į marias važiuoja vietiniai, mūsų savivaldybės žvejai, todėl ant Kuršių marių ledo kartais važiuoja vos keli žvejai.
Nuo Rusnės salos, Naikupės įlankos iki sėkmingiausios žūklės vietos yra apie 6 km kelio. Keliauti motobloku su rogėmis yra palyginti saugu, nes ledo storis vidutiniškai siekia 20 – 25 cm.
Tačiau laimikiai iki šiol buvo ypač maži – vos po dvi – tris stintas ar kelis poros šimtų gramų ešerius. Kaip nebūtų keista, šiemet labai retai užkimba koks marių karšis.
Visos žuvys nori skirtingo masalo: stintos – karpio ar raudžių gabaliukų, ešeriams reikia slieko, o karšiams prie slieko dar reikia pridėti kokių nors mirkytų grūdų.
Pirmadienį ant Kuršių marių ledo žvejojo tikras tokios žvejybos meistras, šilutiškis Henrikas. Jis sugavo vos kelis, po 200 gramų sveriančius ešerius, nors bandė gaudyti ir stintas, ir karšius.
Pasak Naručio, prieš kelias dienas jam teko pavėžėti keturis žvejus mėgėjus, kurie bandė žvejoti stintas tiek dieną, tiek naktį. Tačiau bendras laimikis per visą žvejybai skirtą laiką buvo tik… 3 stintos. „Bet svarbiausia, kad žvejai savo laimikiu buvo patenkinti ir gerai praleido laiką“, – sako Narutis.
Žvejai profesionalai irgi bando
Žvejai, kurie žvejoja karšius tinklu, šiokį tokį laimikį sugauna, tačiau jo gausa pasigirti irgi negali. 75 metrų tinklą jie kiša po ledu, kas 10 metrų kirsdami eketes. Tinklą prakiša viena kryptimi kartimis ir palieka dienai ar dviems. Tinklo lankymo dieną vieno tokio tinklo šeimininkai ištraukė apie 20 karšių – tai tiek ir džiaugsmo. Bet svarbiausia, anot žvejų, kad tinklas nebuvo visai tuščias.
Visgi visi žvejai tikisi, kad ateis ir tokia diena, kai į tinklą užeis didesnis pulkas žuvies. O žvejoti juos verčia ne tik būtinybė sugauti daug žuvies, bet ir gyvenimo įpročiai: juk žvejojo seneliai, tėvai, o dabar tinklus meta jų vaikai.
