V. Stulgienė pasakojo, kaip jos buvęs bendramokslis mėgdavo priminti, kad Dievas šnekėjo lietuvių kalba. Praplėsdamas savo mintį jis aiškino, kad germanų „god“, slavų „bog“ ir kitų kalbų visatos kūrėjo apibūdinimai neatspindi aukščiausios esybės esmės taip, kaip lietuvių „Dievas“.
Taip pat V. Stulgienė pabrėžė, kaip žodžiai mus veikia: žeidžia, įkvepia ar net užmuša.
Pokalbio metu prisiminti ir žymios žurnalistės palyginimai valdžios žmonėms jos vedamoje TV laidoje: „valdžios sauskelnės“, „raitė savo valdišką pasturgalį“, „biurokratinė sėdynė“ ir kt. Net iš kelių šių pavyzdžių galima pajausti žodžių jėgą, panieką, įtaigą ir kalbančiojo nuostatą.
Pasak specialistės, mokslininkai įrodinėja, kad mirties ir sielos galia dar neįvertinta iki galo, bet žodis gali net užmušti, nes žodis susietas su veiksmu. „Aiškus ir tikslus žodis pajudina net akmenį“, – sakė V. Stulgienė.
Kalbos tvarkytoja priminė mums – žurnalistams, kad mes turime skleisti taisyklingą kalbą. Priminti žmonėms platų lietuvių kalbos žodyną: sinonimus, posakius, metaforas. Taip pat turime vengti tokių žodžių, kaip „išdurtas“, „įveiklinimas“, „apjungtos programos“, „prabalsuoti“ ir t. t. Šie žodžiai vartotini, bet nepriimtini.
„Daug aukštų titulų turi mūsų kalba pasaulyje, todėl labai džiaugiuosi, kad ir mes ją kartais pašloviname, kaip pačią didžiausią paslaptį“, – sakė V. Stulgienė.
