O vietinių uogų augintojų nei šalta žiema, nei vėluojantis pavasaris negąsdina, nors vaismedžių žydėjimo ir braškių daigų dar nematyti.
Viskas su tuo pavasariu gerai
Visi ūkininkai šiemet labai laukia atšilimo, tačiau pavasaris jau gerą mėnesį vėluoja. Užsitęsę žvarbūs orai atidėjo ne tik lietuvių planus paiškylauti, bet ir ūkininkų derliai gali nukentėti.
Pasak Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Degučių kaime didelį uogyną puoselėjančio Romo Undžio, nei vėluojantys šilti orai, nei šalta žiema uogynams nebaisi. Anot jo, viskas su tuo pavasariu yra gerai.
„Žiemą kai kurias braškių veisles, ypač drėgnesniuose laukuose šaltis iškilnojo. Jau daug metų su šeima auginame braškes ir iš patirties žinau, kad tokia žiema kaip praėjusi braškėms nėra per šalta, o vėluojantis pavasaris derliui irgi nepakenks,“ – sakė R. Undžys.
Pasak uogų augintojo, jo praktikoje yra buvę ir šaltesnių pavasarių. Bet, anot jo, nėra buvę tokių šalnų, su kuriomis braškių krūmai negalėtų susitvarkyti. Uogų augintoją stebina tik tai, kad braškes šiemet reikia laikyti uždengtas jau keletą mėnesių, ko seniau nėra buvę.
„Jeigu šalnų nebus, tai viskas bus gerai. Bet dabar dar braškių kerams šalta, jas uždengtas laikome nuo kovo 10 dienos – greit bus du mėnesiai. Seniau tokiu laiku braškynai jau žydėdavo ir uogos būdavo užmegztos“, – sakė R. Undžys.
Nors orai nelepina, šeima dar prieš kelias savaites jau kitiems metams užsodino naujus uogynus.
Ne pirmas pavasaris su iššūkiais
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Makių kaime uogyną puoselėja ir Laimos bei Stepono Mockų šeima. Nei šaltas pavasaris, nei pandemija negąsdina ir šių uogininkų. Mockai sako, kad šį sezoną kaip tik plečia savo uogyno plantacijas. Pasak S. Mockaus, jie jau pradėjo sodinti dar daugiau braškių ir šilauogių.
„Šį sezoną panaikinsime kriaušes, avietes ir gervuoges, o vietoj jų pasodinsime daugiau braškių ir šilauogių. Keičiame uogyną ne dėl šaltų orų, nes jau pastebėjome, kad šių uogų paklausa yra didesnė“, – sakė S. Mockus.
Uogyno šeimininkas mano, kad dėl vėluojančios šilumos uogų šiemet neturėtų būti mažiau. Kai kurios veislės jau skleidžia žiedus, todėl S. Mockus mano, kad pavojingiau būtų jei šalnos sugrįžtų šiuo metu.
Pasak S. Mockaus, kas antras ar kas trečias pavasaris būna su iššūkiais.
„Apžiūrėjęs sodą nelabai suprantu, kad vėluoja tas pavasaris. Nebent vaismedžiai: slyvos, trešnės seniau tokiu laiku jau žydėdavo, o dabar dar nežydi“, – sakė šeimininkas.
Braškių kainos nesikeičia
Nors vietiniuose uogynuose kol kas ir žiedų nematyti, pirmieji pirkėjai jau skuba į Šilutės halę įsigyti braškių. Kainos nemažos: pusė kilogramo 2 – 2,50 euro. Bet šilutiškiai perka ir nesiskundžia.
Pasak pirkėjos Onos, braškės nukelia į šiltąjį pavasarį. „Nesužydėjo dar medžiai iki galo, tai ką kalbėti apie braškes sode… Perkam graikiškas kol lietuviškų nėra. Skųstis galima tik dėl kainos, bet ir tai atsiperka, nes braškės skanios ir saldžios“, – pasakojo Ona.
Čia dirbanti pardavėja Evelina sako, kad žmonės dėl kainos nesiskundžia ir perka noriai.
„Pirkėjai sugrįžta ir ne kartą, ir ne du. Kainos šiemet išliko tokios pat, kaip ir pernai, nors lietuviškų braškių dar neturime, tik graikiškų“, – sakė Evelina.
Pasak pardavėjos, braškės iš Graikijos labai skanios, o iš Lenkijos šiemet jai dar neteko užsakinėti. Lenkijoje dabar pirmosios braškės, tad ir kainos didelės.
Kitoje Halės pusėje tokiomis pat kainomis braškėmis prekiauja Eglė. Anot jos, braškių kainos kris, kai jų turės ir iš vietinių augintojų.
„Manau braškių turėsime tiek, kaip visada, ir jų netrūks, net esant tokiam šaltam pavasariui. Kaina dabar nemaža, bet braškių mėgėjai vis tiek jas išperka ir grįžta vėl“, – pasakojo Eglė.
Moteris irgi prekiauja graikiškomis braškėmis ir taip pat sako, kad lenkiškos šiuo metu brangios. Eglė irgi laukia šiltų orų, nes galima bus prekiauti lauke, o ten parduoda daugiau.
