Nestebina ir tai, kad šiuo metu intensyviai yra kuriamos ir tobulinamos labai energiškai efektyvių statinių koncepcijos, išsivysčiusios šalys griežtina pastatų energinio efektyvumo standartus. Lietuva šiuo klausimu irgi nėra išimtis, nes nuo 2021 metų statomi pastatai turi būti A++ energinio naudingumo klasės, t. y. beveik nevartoti energijos.
KSK – neretai pavadinamos Lietuvos pastatų sertifikavimo centru – įkūrėjas Ričardas Petrikauskas pabrėžia, kad didinant pastatų energinį efektyvumą kartu gerinamos ir žmonių gyvenimo sąlygos, teigiamai veikiama ekonomika, mažėja užterštumas. Tad kuo aukštesnės statinių energinio naudingumo klasės, tuo visapusiškai geriau.
Energinio naudingumo klasės: kiek jų yra ir ką jos reiškia?
Pastato energinio naudingumo klasės žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karšto vandens reikmėms, pastato apšvietimui ir kt. Pagal tai, pagal energijos kiekį, reikalingą atitinkamos paskirties statiniui eksploatuoti, yra išskiriamos 9 energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G.
Kuo aukštesnė klasė, tuo energiškai efektyvesnis pastatas. Pavyzdžiui, jei statinys yra G energinio naudingumo klasės, jis bus nuostolingas, jo suvartojamas energijos kiekis didelis, o išlaikymo kaštai dar didesni. Tuo tarpu A energinės naudingumo klasės statiniai yra itin ekonomiški ir suvartojantys labai mažai energijos. Lietuvoje šiuo metu galima rasti įvairioms energinio naudingumo klasėms priskirtų statinių, tačiau naujai statomiems pastatams jau yra keliamas griežtas reikalavimas – atitikti A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus.
Energinio naudingumo klasės: kas lemia pastato energinį efektyvumą?
Energinį pastato efektyvumą lemia tokie veiksniai, kaip mažas bendrasis pastato energijos poreikis, vėdinimo sistemos su šilumogrąža naudojimas, pastato sandarumas, maži šilumos nuostoliai, alternatyvių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir kt.) energijos vartojimas. Kadangi energiškai efektyvių sprendimų poreikis ir aktualumas kasmet vis auga, tai daugybė šalių stengiasi kurti naujus ar tobulina jau esamus išradimus, kurie galėtų padidinti pastatų energinio efektyvumo rodiklius. Veiksmingiausi atradimai pritaikomi plačiajam vartojimui ir pagerina žmonių buitį bei gyvenimo sąlygas.
„Turbūt sulauksiu daugumos palaikymo, sakydamas, kad statinio energinio naudingumo klasės tiesiogiai susijusios su statinio kokybe, su žmonių pasitenkinimu tą statinį eksploatuojant.“, – teigė R. Petrikauskas. Tai, kokia energinio naudingumo klasė bus paskirta statiniui, iš esmės priklauso nuo tam tikrų pastato kokybę apibūdinančių elementų. Pavyzdžiui, pastato konstrukcijų (pastato konstrukcijų efektyvumas atlaikant stichinius įvykius ar konstrukcijų ekonomiškumas visą statinio eksploatacijos laikotarpį), medžiagų (susijusių su energijos poreikiu ir perdirbimo ar antrinio panaudojimo galimybėmis), pastato fizikinių savybių (atitvarų šiluminė izoliacija, dienos šviesos patekimas į patalpas, akustinės savybės ir kt.), šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų (karšto vandens paruošimui naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių galimybės, CO2 emisija ir kt.), elektros instaliacijos (elektrą taupančios lemputės ir t. t.). Nuo šių statinio duomenų priklauso ir tai, kiek energijos vartoja pastatas. Kitaip tariant, šie rodikliai neatsiejami nuo energinio naudingumo klasės.
Statinių energinio naudingumo klasės: gerėjanti situacija Lietuvoje
Petrikauskas įsitikinęs, kad situacija tik gerėjanti, vedanti pažangos keliu. Kadangi pagal Europos Sąjungos direktyvas nuo 2021 metų visi naujai statomi pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus, t. y. būti A++ klasės, tai naudinga visiems – tiek valstybei, tiek gyventojams. Šalyje bus mažiau neekonomiškų statinių, o žmonės galės įsigyti taupesnį nekilnojamąjį turtą.
Dauguma dabartinių nekilnojamojo turto pirkėjų yra pakankamai išsilavinę ir besidomintys tvarios aplinkos svarba, todėl daugėja šių pirkėjų reikalavimų įsigyjamam nekilnojamajam turtui, ypač gyvenamosios paskirties. Būsto energinis efektyvumas nebėra tik techninis rodiklis, jis pamažu tampa sudėtine ekonominių, socialinių, aplinkos apsaugos rodiklių dalimi ir kriterijumis, kuris daro didelę įtaką tvariai plėtrai.
Jeigu turite klausimų apie pastato energinio naudingumo klases arba reikalinga sertifikavimo paslauga, KSK komanda pasirengusi padėti. Kreiptis galima tel. 8 686 53020 arba el. paštu: info@ksk.lt. https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/
Nuoroda YOUTUBE.COM
https://www.youtube.com/watch?
