Teismui perduota byla, kurioje 39 metų Šilutės gyventojas kaltinamas sukčiavimu ir melagingu pranešimu apie nebūtą nusikaltimą.
Pranešė apie nebūtą vagystę
2018 metų lapkričio 27-ąją į policiją atskubėjęs vyras aiškino, kad automagistralėje Klaipėda – Kaunas jam netikėtai baigėsi degalai, todėl jis buvo priverstas palikti automobilį šalikelėje ir eiti į už kelių kilometrų esančią degalinę jų parsinešti.
„Grįžęs pamačiau, kad sugadinta keleivio pusės durelių spynelė, buvo įsibrauta į mano automobilį ir iš jo pavogti bendrovei, kurios vadovas esu, priklausantys daiktai – nešiojamasis kompiuteris „Dell“, fotoaparatas „Nikon“, papildomas fotoaparato objektyvas, dvi dėžės su reklamai skirta produkcija – 350 marškinėlių. Man padaryta žala siekia 13 tūkstančių eurų“, – pareiškime policijai rašė vyras.
Pinigai – į dukters sąskaitą
Kriminalistai iškart pradėjo tyrimą dėl vagystės, tačiau aiškinantis jos aplinkybes jiems kilo klausimas, kodėl vyras, matydamas, kad bake mažai degalų, nesustojo prie degalinės, o važiavo, kol jie visai baigėsi?
Kol tyrėjai ieškojo atsakymo į šį klausimą ir rinko informaciją, šilutiškis laiko veltui neleido – kreipėsi į draudimo bendrovę, pranešė apie vagystę ir pateikęs suklastotus neegzistuojančių daiktų dokumentus paprašė sumokėti 13 566 eurus.
Už neva pagrobtą kompiuterį, fotoaparatą ir jo objektyvą vyriškio bendrovei draudikai pervedė 3 tūkst. eurų. Šie pinigai ir išdavė sukčių. Vos tik eurai atsidūrė šilutiškio įmonės sąskaitoje, jis juos pervedė į kitos įmonės sąskaitą, o iš jos – į savo nepilnametės dukters sąskaitą.
Pamačius tai likusi draudimo išmoka buvo sustabdyta, o pats vyras iš nukentėjusiojo tapo įtariamuoju, o vėliau ir kaltinamuoju.
Teismo sukčius laukia už grotų, nes kol vyko šis tyrimas, šilutiškiui buvo paskelbtas nuosprendis už anksčiau jo padarytus nusikaltimus – apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.
Laimės geriau net nebandyti
– Ką galite pasakyti tiems, kurie ketina bandyti apgaudinėti draudikus? Ar didelė tikimybė atsidurti teisme? – „Lietuvos rytas“ paklausė bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio.
– Neverta. Draudimo įstatymas įpareigoja draudimo kompanijas tirti draudžiamuosius įvykius ir išmokėti draudimo išmokas tiktai tuo atveju, kai tam yra teisinis pagrindas.
Tuo siekiama apsaugoti draudėjų sumokėtas įmokas ir žiūrima, kad nebūtų nepagrįstai iššvaistomos. „Lietuvos draudime“ dirba specializuotų darbuotojų komanda, kuri analizuoja abejonių keliančius atvejus. O išsiaiškinti realias įvykių aplinkybes padeda ir vaizdo įrašai, ir nuotraukos iš įvykio vietos, ir finansiniai dokumentai, ir kitos specialiosios priemonės.
Mums labai svarbu, kad sukčiaujantys asmenys negalėtų pasipelnyti kito asmens sąskaita, – neišsiaiškinus tokių situacijų žala galėtų būti priskirta nukentėjusiajam, dėl to keistųsi jo draudimo įvykių istorija, kuri ateityje gali turėti įtakos jo draudimo kainai.
Dar didesnė blogybė tokiais atvejais yra ne daroma finansinė žala, o kitiems asmenims sukeliamas didžiulis stresas, todėl mūsų tikslas – apsaugoti klientus nuo tokių situacijų, bet ir patys gyventojai turėtų būti budrūs.
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį „Lietuvos draudimas“ jau išsiaiškino apie 500 atvejų, kai sukčiai tyčia sukeldavo eismo įvykius ir bandė pasipelnyti kitų žmonių sąskaita.
– Kokią schemą dažniausiai naudoja tokie sukčiai?
– Dažniausia schema, kai klastojant įvykio aplinkybes bandoma pasipelnyti didinant nuostolį. Pavyzdžiui, kai apie žalą pranešantis asmuo nurodo su konkrečiu eismo įvykiu nesusijusius apgadinimus.
Vairuotojai vis dar dažnai nukenčia nuo vadinamųjų pakišinėtojų, kurie avarijas sukelia tyčia.
Šie sukčiai gerai išmano Kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu ar eismo organizavimo ypatumais – sudėtingos žiedinės sankryžos, parkavimo aikštelės, keičiasi pagrindinio kelio kryptis, eismo juostų skaičius.
Dažniausiai vairuotojai net nesupranta, kodėl įvyko susidūrimas. Dauguma jų nurodo, jog prieš darydami manevrą tikrai įsitikino, kad niekam nesukliudys, o iš kur staiga atsirado kitas automobilis, niekaip nesupranta.
Kartais avarijas pakišinėtojai kelis kartus iš eilės sukelia tose pačiose vietose ir juos tyrėjų komandai vėliau išduoda jų eismo įvykių istorija.
Kai įtariama, kad aplinkybės gali būti klastojamos ar įvykis sukeltas tyčia, draudimo ekspertai tyrimą perduoda teisėsaugos institucijoms.
– Ar dažni tokie atvejai? Į kokias sumas pretenduoja sukčiai?
– „Lietuvos draudimo“ specialistai kasdien tiria vidutiniškai po du naujus atvejus, kai sukčiai mėgina neteisėtai pasipelnyti. Vien pernai buvo užregistruoti 769 tokie sukčiavimo atvejai, bandyta neteisėtai gauti 1,5 mln. eurų draudimo išmokų.
Šiemet ši suma dar padidėjo – per pirmąjį pusmetį apgaule bandyta pretenduoti į 1,2 mln. eurų išmokas.
– Ar didėjantiems skaičiams įtakos turėjo daugiau nei metus trukęs karantinas?
– Taip. Per pandemiją buvo sumažėjęs eismo intensyvumas, todėl vairuotojai atprato nuo sudėtingesnių eismo sąlygų, labiau atsipalaidavo. Atlaisvinus karantino ribojimus fiksuojame eismo įvykių skaičiaus didėjimą. Galima sakyti, kad dabar jis jau pasiekė ikikarantininį lygį.