1990 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja spalio 1-ąją paskelbė Tarptautine pagyvenusių žmonių diena.
Norėdami sušildyti dėmesiu senjorus, šiemet draugėn susibūrė bendraminčių būrelis iš draugijos „Tėviškė“, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“, Švėkšnos muziejaus, Tradicinių amatų centro, kad suorganizuotų tai dienai paminėti skirtą renginį. Akcentuojant svarbą neišstumti senjorų iš viešosios erdvės, šiemet jiems organizuota ekskursija su gide po Švėkšną ir parodytas Klaipėdos Pilies teatro spektaklis „Dvi poniutės į Šiaurės pusę“.
„Švėkšniškių sambūrio“ vadovė Ingrita Riterienė akcentavo, kad išeiti iš namų gali ne visi. Kai kurie senjorai dėl sveikatos būklės sunkiai juda. Išeitis, jeigu jos ieškai, tikrai yra! Daugelis turi ir naudojasi elektriniais skuteriais – patogiais, manevringais ir lengvai valdomais aparatais. Tai buvo nuostabi mintis – būtent pakviesti, paraginti patogiai atvykti ir dalyvauti senjorų dienos renginiuose, pasidalinti bendravimo džiaugsmu. Tikslas pateisino lūkesčius.
Būta ir nusivylimo. Mat judėjimo negalią turintį asmenį pakelti keltuvu, sumontuotu Švėkšnos tradicinių amatų – bibliotekos pastate į antrame aukšte esančią salę, pasirodo esąs bergždžias reikalas. Keltuvas tik butaforinis… Realiai jis neveikia.
Rudeniškas oras nesutrukdė ekskursantams kartu su Švėkšnos muziejininke Agne Dobiniene pakeliauti po istorinį miestelį klausantis pasakojimų.
Antroji renginio dalis – spektaklis, sulaukęs dar gausesnio būrio dalyvių. Galimybę susitikti su Klaipėdos aktoriais ir pamatyti spektaklį „Dvi poniutės į Šiaurės pusę“ švėkšniškiams dovanojo SPARSE („Menų parama ir sklaida Europos regioninėse vietovėse“) projekto organizatoriai. Projekto, kuriame dalyvauja ir draugija „Tėviškė“ kartu su švėkšniškių bendruomene.
Apie ką šis spektaklis, pamatė ir išgyveno patys žiūrovai, bet vis tik prieš jam prasidedant, švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė pacitavo spektaklio režisierių Alvydą Vizgirdą, kuris geriausiai visą esmę apibūdina: „Šiuo keistu laikmečiu, kai ore sklando padidintas žmonių žiaurumo lygis, nusprendėme imtis šito kūrinio, tikėdamiesi gauti patarimų. Mėginame sukurti spektaklį apie meilę artimam. Apie tai, kaip mes nevertiname žmonių kol jie gyvi, neskiriame jiems laiko, šilumos, o pradedame mylėti tuomet, kai jau būna vėlu…
Aukštėja tvoros ir rambėja sielos. Ne tik kaimynas kaimyno netrokšta regėti. Po įvairias „pasvietes“ išsibarstė vyrai, žmonos, sūnūs ir dukros. Likome vieni, tačiau sau – patys mieliausi, protingiausi, geidžiamiausi. Per „forsus“, „fyfas“, „pistpankius“ nesimato nieko… Priesaką „mylėk savo artimą kaip pats save“ pakeitėme dietomis, įvaizdžiais, „falšvertybėmis“ ir blaškymusi po išpardavimus…“
Su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena sveikino vietos politikai, seniūnas Alfonsas Šeputis, „Švėkšniškių sambūrio“ vadovė Ingrita Riterienė, parapijos klebonai Julius Meškauskas ir Valdas Miliauskas. Jie dėkojo senjorams už sukauptą patirtį, atliktus darbus, indėlį į bendruomenės gerovę, miestelio erdvių puošimą, linkėjo būti stipriems, savo veiklomis suteikti entuziazmo jaunajai kartai ir malonių bendrystės dienų.