Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos minėjimas Švėkšnos bendruomenėje ne pirmus metus yra šventė su kultūriniais – meniniais akcentais. Pagrindinis tradicinės šventės organizatorius – „Švėkšniškių sambūris“, kurio branduolį sudaro neįgalūs asmenys ir senjorai. Beje, sambūriečiai šiemet švenčia entuziastingai draugijai tebevadovaujančios Ingritos Riterienės veiklos dešimtmetį.
Šių metų Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos pagrindinis renginys – spektaklis „Dulkėti veidrodžiai“, kurį švėkšniškių draugija „Tėviškė“ su partneriais per SPARSE (Menų parama ir sklaida Europos regioninėse vietovėse) projektą nemokamai dovanojo bendruomenei. Antrasis renginys – sekmadienį aukojamos šv. Mišios už neįgaliuosius ir jų šeimos narius Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Dėl pandeminės situacijos šalyje, jau antrus metus draugijos nariai priversti atsisakyti tradicinių pietų kartu, kurių metu aptariama metų veikla, dėkojama rėmėjams, klausomasi koncerto.
„Dulkėti veidrodžiai“ – monospektaklis, kurio autorius Raimondas Klezys pats yra ir atlikėjas.
Raimondas – ryški ir gerai žinoma asmenybė. Teatro pedagogas, Andželikos Cholinos šokio teatro pasirodymo dalyvis, Vido Bareikio teatro spektaklių bei Justino Krisiūno režisuoto kino filmo „Širdys“ aktorius, televizijos serialo „Kam ta meilė?“ pagrindinis veikėjas.
Spektaklis „Dulkėti veidrodžiai“ – nepretenzingas, įtraukiantis ir pagavus, vadinasi, ir nevarginantis žiūrovo. „Nuo savęs“ pasakodamas istoriją, aktorius į kai kurias scenas įtraukia ir salėje esančią publiką, mokyklinį jaunimą – kartu paskaityti, pašokti, pabandyti išspręsti tam tikras problemas ar tiesiog sudaužyti telefoną, paprovokuojant žiūrovą, o vietoj pertraukos, visiems atsistojus, padaryti trumpą mankštą.
,,Dulkėti veidrodžiai“ – pjesė apie mažą miestelį ir gyvenimą jame, apie jaunus žmones, kurių gyvenimai pasisuko ne geriausiu keliu. Pagrindinis veikėjas reflektuoja visą savo gyvenimą, nuo gimimo iki šios dienos. Jis atskleidžia, kokia pavojinga nemeilė viskam ir iki ko ji atveda tiek suaugusiuosius, tiek pradedančius savo gyvenimą berniukus. Vaidindamas aktorius R. Klezys nesislepia už įmantraus apšvietimo, įspūdingų kostiumų ar sudėtingos scenografijos. Jis lieka vienas prieš žiūrovą, tačiau yra labai arti jo.
Švėkšnoje parodytos pjesės auditorija nebuvo vien vyresnio amžiaus žiūrovai, pamatyti spektaklį atėjo ir „Saulės“ gimnazijos moksleiviai. Tiek jauni, tiek vyresni negalėjo atplėšti akių, su nuostaba stebėjo aktoriaus energingumą įveiksminant savyje apie dešimtį personažų, gebėjimą perteikti emocijas, nuolat palaikant ryšį su jais. Dar labiau netikėta – galimybė patiems moksleiviams įsitraukti į vaidinimą ir būti spektaklio dalimi. Tai visus suartino su aktoriumi.