Įstatymu numatoma apibrėžti smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustatyti smurto pavojų patiriančių asmenų teises, prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, apsaugos priemonių įgyvendinimą, pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos orderis, teises ir pareigas.
Projektu siūloma įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę – apsaugos orderį. Jį 15 dienų laikui skirtų policijos pareigūnas, kai gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus rizikos vertinimą, būtų nustatyta smurto pavojaus rizika. Rizikos vertinimo kriterijus nustatytų vidaus reikalų ministras. Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galėtų būti priimamas nedelsiant, per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, pavojų keliantis asmuo 15 dienų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento būtų įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam priklauso būstas; nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, gyvena ar negyvena joje kartu su pavojų patiriančiu asmeniu; nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių ar vaikų; nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.
Įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Lydimajame pataisų projekte numatoma administracinė atsakomybė už apsaugos įpareigojimų nesilaikymą. Siūloma, kad už įpareigojimų nesilaikymą galėtų būti baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, pakartotinai nusižengus – nuo 300 iki 780 eurų. Galėtų būti taikomas ir įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose.