Norėjau paklausti – ar žinai, kur prasideda gyvybė?..
Nespėliok… Gyvybė prasideda KNYGOJE…
Atidžiai apsidairęs pamatyk tą nesuvokiamą galybę KNYGŲ – lentynose, ant stalo, grindų, spaustuvėje, bibliotekoje, stalčiuje, namuose, mokyklose, universitetuose, vaikų darželiuose, muziejuose, įstaigose. Mažų, didelių, storų, plonų, sunkių, lengvų, įdomių, retų, senų, dar kvepiančių spaustuvės dažais, dar neskaitytų. Ect…
Jos gyvos, nesibaigiančios, amžinos, jos atgimstančios vėl ir vėl. Nori pajusi jos spurdantį nepaprastumą – paliesk KNYGĄ delnu.
Paimu KNYGĄ, prieš tai užsimerkusi priglaudžiu, paglostau, tuomet atverčiu ir atidžiai pradedu nuo pirmojo sakininio. Mano persimainančios mintys… Ar jos prigimtinio tyrumo? Kur raidžių, sakinių, minčių pradžia? KNYGOJE!?
KNYGA… Pradžiamokslis mažyliui.
KNYGA… Alsuojanti begalybė formulių – pamatai tiksliesiems mokslams.
KNYGA… Brangiausias turtas – apsitrynusi močiutės maldaknygė.
KNYGA… Bibliografinė retenybė.
KNYGA… Pamaitinanti alkaną ir pagirdanti ištroškusį.
KNYGA… Stichija, akimirksniu užvaldanti jausmus, protą, prikaustanti mintis, formuojanti pažiūras.
Verčiu lapą po lapo, pagarbiai „rydama“ sakinį po sakinio. Staiga išvystu savo tėvus, visą prosenelių kartą ir tuos, kurie pasislėpdami nešė, spausdino, platino lietuvišką žodį. Kiekvienas iš jų yra mano kūne, esu kiekvieno iš jų tęsinys.
KNYGA… Tyras, krištolinis minčių srovenimas.
KNYGA… Šulinys, iš kurio mano protėviai sėmė išmintį, ja dalinosi, malšino žinių troškulį, kovojo.
Šulinys, iš kurio jau daugiau kaip šimtmetį vis godžiai tebegeriame.
Manieji delnai pagarbiai laikantys KNYGĄ ir neišsenkančios mano mintys…
Nerimastingai užverčiu KNYGĄ galvodama, kad mūsų nebevaržo atstumai. Vis didėjantis tempas, darbo ritmas, naujos komunikacijos galimybės, energijų įvaldymas ir technologijos. Noras įmantriausiais būdais KNYGĄ pakeisti elektronine, skaitmenine. Vis grėsmingesnės ir beprotiškesnės mintys sklando planetoje. Ar popierinė, spaustuvės dažais kvepianti KNYGA atlaikys žmonių beprotybę!? Ar galima įsivaizduoti žemę be miškų, pievų, žydinčių gėlių, kalnų, be paukščių, gyvūnų, be KNYGŲ? Aš – neįsivaizduoju…
Ar galima nužudyti KNYGĄ? Ne, nereikia! Niekada to daryti neleiskime! Iš kokio minties šaltinio tuomet atsigersime, jei gyvensime be KNYGŲ!?
Senovės išminčių KNYGOSE rašoma, kad žmonėms pripažinus minties jėgą, ateis nauja, šviesos era…
Sujunkime mintis su mylinčiomis širdimis, tegul galinga, tyra širdžių energija, gimdo pačias nuostabiausias mintis, tegul KNYGA bus – visų mūsų bendri namai, neišsemiamas krištolinių minčių šulinys.
Į ką atsirems žmogaus mintis!? Aš tikiu… Aš gerbiu ir branginu paprastą, popierinę, lietuviškais rašmenimis atspausdintą KNYGĄ.
Gyvybė prasideda KNYGOJE…