Visgi ugniagesiai įspėja, kad kovoje su žolės degintojais jau turi ir modernų ginklą – aukštai kylančius ir viską filmuojančius dronus. Tad dabar tokie mėgėjai lengvu keliu atsikratyti pernai nenušienautos žolės turėtų nenustebti, jei kurią dieną į jų duris pasibels pareigūnai su nenuginčijamais jų „veiklos“ įrodymais – filmuota medžiaga. Tada išvengti solidžių baudų jau nepavyks.
Nuo kovo 14 d. stebi dronai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad daugėjant gaisrų gamtoje, dronais žvalgyti miškus ir pievas prevenciškai pradėta praėjusią savaitę.
„Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose kovo 14 – 20 dienomis, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai. Jų metu bus bendradarbiaujama su miškų urėdijomis bei aplinkos apsaugos padaliniais“, – teigiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pranešime.
Šilutės PGT atstovas Arūnas Ališauskas ilgai vardija praėjusios savaitės pievų gaisrus. 10 arų išdeginta Traksėdžiuose, „Pienininko“ sodų bendrijoje, po 10 – 15 arų Saugų sen. Pangirių, Švėkšnos Kančaičių kaimuose ir Šilutės Barzdūnų g., 50 arų pievos paklotės sunaikinta Gardamo sen. Pašusčių k., o tos pačios sen. Jaunių kaime kovo 15 d. išdegintas net 2 ha plotas. Šiame kaime, pasak A. Ališausko, gyvena vienas gerai ir ugniagesiams, ir aplinkosaugininkams žinomas „veikėjas“ – pusamžis vyras, pievas padegantis kiekvieną pavasarį.
Dar 30 arų nudegė Šilutėje, Veterinarijos g., degė Žemaičių Naumiesčio Ciparių k., Kintų sen. Kiošių k., o Kintų sen. Kiškių k. kovo 15 d. jau liepsnojo ir miško paklotė. Pasak A. Ališausko, miškai irgi šiuo laiku yra labai sausi, tad žiežirbos iš pievų nesunkiai gali ir mišką padegti.
„Išdegė lyg ir nedideli plotai, skaudžių nelaimių, kai nuo pievų užsidega ir namai, šiemet dar išvengta. Žmonės po truputį tampa vis sąmoningesni, tik gaila, kad tas procesas toks lėtas“, – sako A. Ališauskas.
A. Ališauskas primena, kad ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba jau turi dronus, kuriais prevenciškai stebi didelius plotus. Tad mėgėjai nudeginti pernykštę žolę neturėtų nustebti, jei pateikę filmuotą medžiagą pareigūnai jiems paskirs baudą ne tik už priešgaisrinių taisyklių pažeidimą, bet ir už gamtai padarytą žalą. O pastaroji, pasak A. Ališausko, bus kur kas didesnė.
Reidus vykdo ir savaitgaliais
Ugniagesiai ir šiemet vykdo reidus į jiems žinomas teritorijas, kuriose dažnai „dirba“ padegėjai. Tokie reidai vyksta ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, tad tingintys tinkamai prižiūrėti savo pievas neturėtų užsimiršti.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nuolat gauna skundų ir dėl „nekaimyniškų“ kaimynų, kurie savo valdose padega pernykščius lapus ar šakas, o laužo dūmai pradeda dusinti greta gyvenančiuosius. Šiemet tokie skundai pasipylė nuo kovo 1-osios.
„Net tie, kas išlaiko privalomą 30 m atstumą nuo laužo iki pastatų, galėtų būti atidesni greta gyvenančiųjų atžvilgiu. Juk nesunku pasikalbėti su kaimynu, įspėti, kad norime kažką deginti, pagaliau to darbo imtis tokią dieną, kai vėjas nepūs į kaimynų langus“, – svarsto PGT atstovas.
Baudžia ir NMA
Pranešama, kad šalies ugniagesiai tik iki praėjusios savaitės vidurio jau apie pustrečio šimto kartų skubėjo gesinti atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų. Pernai per tą patį laikotarpį tokių gaisrų fiksuota tik kiek virš 100.
Pasak statistikos, kasmet atvirosiose teritorijose vidutiniškai fiksuojama apie 3500 gaisrų. Bet realiai šis skaičius būtų daug didesnis, nes dažnai liepsnas užgesina patys vietiniai, o ugniagesių net nekviečia.
„Kai kurie gyventojai žolės deginimą vis dar bando pateisinti, manydami, kad taip tręšia dirvą, o po to atauga vešlesnė žolė, nors ir yra priešingai“, – teigia PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Apie išdegintus plotus informacija teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kuri vien pernai už tokią „veiklą“ nubaudė keliasdešimt šalies žemės savininkų.
