Savivaldybė rems Švėkšnos bažnyčios tvarkymo projektavimą: prie 114 000 eurų pridės 10 000. O kiek kainuotų tvarkymas?..
Rajono tarybos politikai praėjusią savaitę intensyviai svarstė, ar skirti lėšų Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios vidaus ir išorės tvarkybos darbų projektui parengti.
Švėkšnos bažnyčia – unikalus statinys, savo grožiu žinomas visoje šalyje, kurio amžius jau artėja prie 120-ojo jubiliejaus, ir per tą laiką nematęs nė vieno kapitalinio remonto. O iš daugiau nei 114 000 rekonstrukcijos projekto parengimui reikalingų eurų, Savivaldybės indėlis bus tik 10 000 eurų. Gal todėl politikai nebuvo nusistatę priešiškai ir vieningai pritarė lėšų skyrimui.
Unikaliam pastatui – 117 metų Švėkšnos bažnyčioje yra net 8 altoriai, kurių didysis – beveik 16 m aukščio. D. Gailiūnienės nuotr.
Dabartinė Švėkšnos bažnyčia – jau ketvirtoji miestelio šventovė, nes pirmoji sudegė, antroji ir trečioji buvo sugriautos, o 1900-aisiais buvo pašventintas naujosios, dabartinės bažnyčios kertinis akmuo ir pradėta statyba.
1905 metais duris atvėrusi bažnyčia – vienas pagrindinių Švėkšnos architektūrinių paminklų. Jos bokštų aukštis – 65 metrai, interjerą puošia net 8 altoriai, kurių didysis – beveik 16 m aukščio, kartu su sakykla pagamintas Austrijoje. Bažnyčios šventorių su parku jungia apie 1885-uosius pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas – viadukas, taip pat unikalus ir retas statinys Lietuvoje.
Pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą statytos neogotikinės bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos bei aplinkinių parapijų gyventojai, JAV gyvenę lietuvių emigrantai.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakoja, jog per tuos beveik 120 metų bažnyčia nė karto kapitaliai neremontuota, atlikti tik keli kosmetiniai remontai. Todėl dabar, pasak seniūno ir klebono Juliaus Meškausko, jau ir stogas labai prastos būklės, ir sienos drėksta, plytos trupa, ir visos pastato siūlės silpnos. Todėl architektūros paminklui būtinas kapitalinis remontas, kuriam žinia, ir lėšų reikės milžiniškų.
Parapija 10 tūkst. Eur nesurenka
Bažnyčios rekonstrukcijos projektui parengti lėšų skirta iš Nekilnojamojo kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2021 – 2023 metų programos. Savivaldybė planuoja skirti 10 000 eurų iš Savivaldybės biudžeto, kuriuos tektų paimti iš Investicijų pritraukimo ir verslo vystymo programos.
Švėkšnos parapija dar 2020 m. Kultūros infrastruktūros centrui pateikė paraišką „Dėl Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios taikomųjų tyrimų, vidaus ir išorės tvarkybos darbų projekto parengimo finansavimo“. Kultūros ministro įsakymu „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 metų programos patvirtinimo“ į programą buvo įtraukta ir numatyta finansuoti Švėkšnos bažnyčios tvarkybos darbus.
Programoje numatyta parengti taikomųjų tyrimų, vidaus ir išorės tvarkybos darbų projektą. Vėliau bažnyčios tvarkymo darbai būtų skaidomi etapais pagal prioritetus. 2022 m. Paveldotvarkos programoje numatyta iš valstybės biudžeto skirti 114,14 tūkst. Eur, 10 tūkst. Eur turi prisidėti parapija. 2023 m. numatoma skirti dar 42 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Švėkšnos klebonas šiemet sausį raštu „Dėl finansinės paramos skyrimo Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios taikomiesiems tyrimams ir projektavimo darbams atlikti“ kreipėsi į Savivaldybės merą dėl finansinės paramos. Pasak klebono, parapija vis dar patiria reikšmingus finansinius sunkumus, kuriuos sukėlė COVID pandemija, tad nebus pajėgi prisidėti prie 2022 m. Paveldotvarkos programoje numatytų tvarkybos darbų.
O kiek reikėtų tvarkymui?
Skaičiuojama, kad 10 000 eurų iš Savivaldybės biudžeto pakaktų tęsti bažnyčioje numatytų darbų projektavimą. O kadangi Savivaldybės religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos tvarkoje numatyta, kad dėl prisidėjimo Savivaldybės biudžeto lėšomis projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų, bet ne daugiau nei 20 proc. nuo projekto vertės, rengiami atskiri Tarybos sprendimai.
Sprendimo projektą parengusi Komunikacijos skyriaus specialistė Rasa Bičkauskienė pasidžiaugė, kad komitetuose situaciją svarstę Tarybos nariai suprato architektūros paminklo tvarkymo svarbą ir pritarė skirti tyrimams bei projektavimui reikiamą sumą. Tačiau kokių sumų reikėtų pačiam bažnyčios tvarkymui, šiandien nesiima prognozuoti, nei seniūnas A. Šeputis, nei R. Bičkauskienė. Akivaizdu, kad nemažai šimtų tūkstančių, o gal ir ne vieno milijono.
Galutinį sprendimą politikams teks priimti jau šią savaitę, kovo 31-ąją vyksiančiame posėdyje.
