Anksčiau diagnozė „prostatos vėžys“ ne vienam vyrui reikšdavo gyvenimo pabaigą – tikrą arba tariamą, kada stiprioji lytis baimindavosi prarasti lytinę funkciją.
„Užleisto“, recidyvuojančio prostatos vėžio, pažengusio toliau nei iki III stadijos, išgydyti praktiškai neįmanoma, tačiau laiku diagnozuota ir gydoma liga gyvenimo kokybei ir trukmei pavojaus nekelia.
Būtina atminti – kiekvienas save gerbiantis vyras bent kartą per metus turėtų atlikti paprastą prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, sako Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojas urologas Edgaras PADIMANSKAS.
Vyresniems – tyrimas nemokamas
Oficialiai kovos su prostatos vėžiu diena yra skelbiama rugsėjo 15-oji, tačiau pagalvoti apie šios ligos grėsmę dera ne tik tą dieną, nes nuo šio susirgimo neapsaugotas nė vienas.
Gydytojas urologas E.Padimanskas pastebi, kad vyrų sąmoningumas ir rūpinimasis vyriška sveikata kasmet didėja. Gydytojas neslėpė, kad tam įtakos turėjo aktyviai vykdomos prevencinės programos. Dar dabar daugelis su šypsena veiduose prisimena televizines reklamas, kuriose tautiniais rūbais apsirengusios senolės savo vyrų, sūnų ir anūkų prašo pasitikrinti dėl prostatos vėžio.
50-75 metų sulaukę vyrai PSA tyrimą gali pasidaryti nemokamai. Jaunesni už šį tyrimą moka nustatyta tvarka. Gydytojas pataria netaupyti ir esant rizikos grupėje – jeigu tėvas, senelis ar kitas artimas giminaitis sirgo prostatos vėžiu – taip pat būtina reguliariai pasitikrinti.
Parenka efektyviausią gydymą
Kiekvieną mėnesį Šilutės rajone padaroma apie 20 prostatos biopsijų. Deja, kas mėnesį bent 5-6 vyrų tenka pranešti apie prostatos vėžį. Gydytojas sako, kad reakcijų būna įvairių. Vieni vyrai nepuola į paniką, kitiems prireikia šiek tiek daugiau laiko.
Čia vėl gelbsti moterys, kurios, neslepia gydytojas, savo sutuoktinius ar gyvenimo draugus iki kabineto durų atlydi pačios. Dažnai apie vyro ligą ir galimus jos gydymo variantus tenka aiškinti būtent žmonoms, o jos, jau namuose, galimybes aptaria su savo antrosiomis pusėmis.
Gaila, tačiau pasitaiko ir tokių pacientų, kurie gydytis atsisako arba pasirenka radikalesnį gydymo būdą, nors pakaktų ir švelnesnio. Dauguma atveju tokius apsisprendimus lemia ekonominės, finansinės priežastys.
„Buvo atvejis, kada žmogus atsisakė gydymo hormonais, o pasirinko prostatos šalinimo operaciją, nes jam pasirodė per brangu kartą per 3 mėnesius iš kaimo išsiruošti kelionei į miestą“, – pasakojo E.Padimanskas.
Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo to, ar vėžys lokalus, ar išplitęs ir metastatinis. Vėžiui neišplitus, įmanomas aktyvus sekimas, prostatos šalinimo operacija (prostatektomija), išorinė spindulinė terapija arba radiacinis gydymas (brachiterapija).
Pastarasis metodas, pasak E.Padimansko, pats brangiausias ir naudojamas gana retai, nes pagal patvirtintus Sveikatos apsaugos ministerijos normatyvus, ligonis turi atitikti daug kriterijų: maža prostata, jaunas amžius, prognozė ilgam gyvenimui.
Iš esmės brachiterapija veikia kaip ir išorinė spindulinė terapija. Tačiau pastarosios kai kuriais atvejais negalima taikyti sergant gretutinėmis ligomis. Radioaktyvios sėklos, kurių skaičių nustato kompiuteris, su adata įsodinamos į prostatą ir ten skleidžia radioaktyvius spindulius. Kadangi spinduliai veikia lokaliai, brachiterapija dar ir saugesnė.
Sekimo metodas rekomenduojamas vyrams, kurių amžius artėja link 75-erių, tuo atveju, jeigu PSA rodiklis padidėjęs labai nežymiai. Jam ėmus kilti, pradedamas gydymas.
Radikalią prostatektomiją, urologas vadina „auksiniu standartu“ – operacijos metu per pilvo sienos pjūvį visiškai pašalinama prostata. Šią operaciją tikslinga atlikti pacientams, sergantiems ankstyvuoju prostatos vėžiu ir turintiems mažiau nei 70 metų.
Išplitusio ir metastatinio vėžio gydymui, pasak gydytojo urologo, plačiai taikoma hormonų terapija. Kadangi prostatos vėžio augimą skatina hormonas testosteronas, geriami jo gamybą slopinantys vaistai.
Tačiau kartais prireikia ir orchektomijos – kastracijos. Jeigu PSA rodiklis didėja ir po šios operacijos, o vėžys plinta kauluose, taikoma spindulinė paliatyvi terapija arba chemoterapija.
Kokį gydymą taikyti, gydytojas nustato atsižvelgdamas į daugelį paciento sveikatos niuansų, be to, gydymas gali būti taikomas ir kombinuotai. Svarbiausia – pasitikėti savo gydytoju ir klausyti jo nurodymų.
Prostatos vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 3000 vyrų, tačiau didžioji dalis sėkmingai išgydomi.
Ragina nedelsti
Nors daugelis gydymo metodų vien dėl savo pavadinimų dažnai vyrams skamba baisiai ir negailestingai, gydytojas urologas pabrėžia, kad ankstyvesnis vėžio diagnozavimas ir yra būdas įveikti vėžį kuo efektyviau, be šalutinių pasekmių.
Gydytojas ragino vyrus nelaukti, kol pajus pirmuosius negerus ligos simptomus, nes paprastai skausmai atsiranda tik IV stadijoje, kai vėžio metastazės persimeta į dubens kaulus, ima skaudėti juos ir nugarą.
„Apskritai pojūčių pajutimas yra labai individualus dalykas. Jeigu prostata maža, ji nespaudžia šlapimkanalio, jokių nemalonių simptomų iki pat vėlesnės vėžio stadijos nebus. Tiesa, tokie patys simptomai gali pasitaikyti ir esant gerybinei prostatos hiperplazijai. Apie vėžį „praneša“ tik PSA tyrimas“, – informavo E.Padimanskas.
Palyginęs situaciją, kuri buvo prieš 8 metus ir dabar, E.Padimanskas džiaugėsi, kad į vyrišką negalavimą vyrai ėmė žiūrėti kur kas atsakingiau ir nebesidrovi.
Gydytojas skuba nuraminti ir besibaiminančius, kad prostatos vėžio gydymas itin pakenkia vyriškumui arba atsiranda su šlapimo nelaikymo susijusių bėdų. Taip, šiokių tokių sutrikimų po radikalios prostatektomijos, kada prostata yra pašalinama, gali atsirasti, tačiau vienaip ar kitaip padėti galima. Po radikalios operacijos, E.Padimansko teigimu, erekcija dingsta 7-8 vyrams iš 10, tačiau vartodami tam tikrus vaistus atlikti lytinį aktą jie gali. Jeigu po operacijos atsiranda bėdų dėl šlapimo nelaikymo, per 3-6 mėnesius daugumai vyrų dingsta ir ši problema – atliekamos specialios mankštos, reabilitacija.
Ligą kartais neigia
Labai dažnai, pasak E.Padimansko, vyrai netiki sergantys – būtent dėl to, kad nejaučia simptomų. Jeigu pas urologą pacientą atsiunčia šeimos gydytojas, dažnu atveju pirmieji vyro žodžiai, įėjus į kabinetą, būna tokie: „Nežinau, kodėl mane atsiuntė, nes man nieko neskauda“.
Aštuonerius metus, įskaitant ir rezidentūrą, urologijoje besispecializuojantis gydytojas E.Padimanskas prisiminė atvejį Kaune, kada lygiai toks pat standartinis sakinys nuskambėjo ir iš vieno vyro, kuriam buvo nustatytas II stadijos prostatos vėžys, lūpų.
„Kai šį vyrą operavome ir atlikome radikalią prostatektomiją, jam buvo beveik 56 metai. Po operacijos šlapimą jis laiko puikiai ir pas moteris nueiti gali“, – šypsojosi gydytojas.
Reklama: sbklinika.lt