Sveikata – vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių senjorų gyvenimo kokybę, o Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis nei ES vidurkis. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių bendrijoje ir daugiau kaip trečdalį sudarys 65 m. bei vyresni gyventojai.
Šie pokyčiai vyksta greit: dar 1990 m. Lietuvos populiacija buvo viena iš 6 jauniausių Europoje.
Spartus visuomenės senėjimas išryškina problemas: didelė dalis senjorų gyvena vieni ir jaučiasi vieniši bei nereikalingi, o tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę.
Profilaktikai – mažas dėmesys
Higienos instituto duomenimis, 2021-iais 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje profilaktinių vizitų pas gydytojus rodiklis siekė vos 5,27 proc.
„Vyresniame amžiuje neretai išsivysto anemija, cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai, sąnarių pažeidimai, širdies, akių, smegenų kraujagyslių, nervų ir plaučių ligos. Šios sveikatos problemos nulemtos procesų, vykstančių organizme ne vieną mėnesį, todėl tikrinantis profilaktiškai, ligą galima diagnozuoti jai dar nespėjus įsisenėti. Duomenys rodo, kad senjorai profilaktinei sveikatos patikrai skiria per mažai dėmesio“, – teigia „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė 2020-iais siekė 75,1 metų ir buvo kiek daugiau nei 5 metais trumpesnė už ES vidurkį. 2019-iųjų duomenimis, vos 3,2 proc. Lietuvos senjorų per savaitę skiria laiko sveikatą stiprinančioms fizinio aktyvumo veikloms, t. y., dauguma pagyvenusių žmonių jaučia nejudros pasekmes. Dėl to trumpėja gyvenimas, silpnėja imuninė sistema ir bendra sveikatos būklė, didėja rizika susirgti nutukimu, širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis. Fizinio aktyvumo stoka taip pat neigiamai veikia emocinę būklę, dėl to išbalansuojama nervų sistema, didėja psichikos sutrikimų rizika“, – įspėja R. Blynas.
Socialinių ryšių svarba
Nemokamas draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos paslaugas senjorams teikiančios „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė teigia, kad senjorų patiriama vienatvė skatina psichikos sutrikimus, o atrastas bendravimo džiaugsmas leidžia prisitaikyti prie sunkumų.
„Vieniši žmonės pakliūva į uždarą ratą: siaurėja jų socialinių ryšių ratas, dėl to prastėja socialiniai įgūdžiai, mažėja pasitikėjimas savimi, didėja nerimas, atsiranda polinkis į depresiją, žmogus atsiriboja nuo kitų ir pradeda vengti net ir prieinamų socialinių kontaktų. Nuoširdus bendravimas, draugiškų ryšių kūrimas, galimybė dalyvauti prasmingame pokalbyje sugrąžina pasitikėjimą savimi, savigarbą, gali lemti geresnę gyvenimo kokybę“, – teigia Ž. Kaniavienė.
Senjorų vienatvė – ne tik Lietuvos problema: PSO duomenimis, pasaulyje 20-34 proc. vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, o situaciją dar labiau pablogino COVID-19 pandemija.
„2018 m. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskyrė Vienatvės ministrą, kurio tikslas – kovoti su paaštrėjusia psichikos sveikatos krize šalyje. Tą patį padarė ir Japonija. Tai rodo, kad šalys pripažįsta vienatvės sukeliamas problemas ir skiria vis didesnį dėmesį socialinių ryšių skatinimui. Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje yra panašaus pobūdžio senjorams skirtos linijos, kaip Lietuvoje veikianti „Sidabrinė linija“, – sako Ž. Kaniavienė.
Menkas įsitraukimas į gyvenimą
EK duomenimis, 11,1 proc. vyresnių Lietuvos gyventojų dalyvauja socialinėje veikloje, kai ES vidurkis siekia 17,9 proc., o pilietinėje –10,8 proc., kai kitose ES šalyse net 27 proc.
„Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis pastebi, jog Lietuvoje yra daug senjorų, galinčių dalyvauti socialinėse ir pilietinėse veiklose, tačiau jų sukaupta patirtis ir kompetencijos nėra išnaudojamos.
Skelbiama, kad Lietuvoje senjorai vis dar skeptiškai žiūri į savanorystę (jų dalyvauja tik 2,4 proc.), o du trečdaliai neketina dalyvauti, pagrįsdami laiko trūkumu ir sveikatos problemomis. Asmeninis padrąsinimas dažnai lemia, jog senjoras pasiryžta žengti žingsnį ir įsitraukia į savanorišką veiklą.
Vaistininkas R. Blynas ir „Sidabrinės linijos“ atstovai dalijasi patarimais, kurie padės stiprinti senjorų fizinę bei emocinę sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Senjorai, norintys gyventi ilgai ir sveikai, turėtų nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis, nakties miegui skirti bent 8 valandas, sveikai ir subalansuotai maitintis bei reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu, daugiau laiko leisti gryname ore, užsiimti mėgstama veikla, atsisakyti žalingų įpročių bei sekti kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje rodiklius.
Prisidėti prie vyresnių žmonių vienišumo mažinimo gali kiekvienas. Tereikia senjoro paklausti, kaip jis jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia, padrąsinti išbandyti naujas veiklas.
Įvairūs fizinės ir psichologinės savijautos parametrai yra susiję tarpusavyje, todėl veikiant vieną, galima daryti įtaką kitiems. Draugyste pagrįstas bendravimas, nukreiptas į vienišumo mažinimą, leidžia pagerinti žmonių savijautą įvairiais aspektais.