Kokią pagalbą galima suteikti elgesio ir emocijų sutrikimų, įvairių priklausomybių ir suicidinių polinkių turintiems vaikams, svarstė Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarnybos nariai.
Susirinko jie šį kartą Šilutės psichikos sveikatos priežiūros centre (PSPC), kur išgirdo ir centro vadovės, gydytojos psichiatrės Loretos Šiaudvytytės komentarus, kuo pedagogams ir tėvams panašiais atvejais padėti gali medikai.
Psichiatrai gydo silpnesniuosius
L.Šiaudvytytė sakė, kad pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas centre teikia 3 gydytojai psichiatrai, po kelis psichologus ir socialinius darbuotojus. Daug tai ar mažai – ji paliko spręsti svečiams, tepasakiusi, kad kasmet čia registruojama 600-700 naujų diagnozių, o kiekvienas gydytojas kasdien priima vidutiniškai po 20-30 pacientų…
Tai tik gydytojai, o kur dar psichologų, socialinių darbuotojų konsultacijos… Beje, ateiti į psichologo konsultaciją siuntimas nebūtinas.
PSPC vykdo keletą socialinių programų, jau keleri metai turi ir Dienos stacionarą. Šilutiškiai stacionarą tokioje įstaigoje įkūrė pirmieji šalyje, tad, pasak L.Šiaudvytytės, net pasižiūrėti nebuvo į ką. Vienok šiandien jie jau džiaugiasi rezultatais ir mato, kad paslaugos poreikis vis auga. Tik vaikams Dienos stacionare paslaugos neteikiamos, tam Šilutės PSPC neturi licencijos.
Vykdoma metadono programa, gelbstinti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turinčius pacientus. Jau daug metų įstaiga globoja ir suteikia patalpas klubui „Sielos paguoda“.
Įdomu tai, kad nors gyventojų rajone mažėja, besikreipiančiųjų į šį centrą daugėja. „Žmonės migruoja, bet užsienyje prisitaiko tik stipresnieji. Silpnesniesiems neretai lieka nuoskaudos, kurias tenka gydyti psichiatrams“, – konstatavo medikė.
Be to, Šilutės rajonas specifinis ir tuo, kad čia yra kelios specialiosios mokyklos elgesio sutrikimų turintiems vaikams, yra vaikų globos namai. Tai įstaigos, kuriose ugdomi skaudžių išgyvenimų jau patyrę ir psichologinių problemų turintys vaikai.
Priverstinis konsultavimas neefektyvus
Kaip padėti vaikui, turinčiam elgesio sutrikimų ir priklausomybių? – tokį klausimą sakė nuolat girdinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Indra Pranaitienė.
Pasak L.Šiaudvytytės, tai klausimas, į kurį atsakyti prireiktų savaitės. Bendra nuostata – turi dirbti komanda: šeima, medikai ir pedagogai.
Medikė sakė, jog vaikų elgesys dažniausiai yra visos šeimos problemų atspindys, tad jei pagalbą gauna tėvai, vaikai irgi pradeda geriau jaustis. Bet ji siūlė pasvarstyti, apie kokią pagalbą galima kalbėti, jei gydytojui tenka konsultuoti po 20 ir daugiau žmonių kasdien? Kad konsultacijos būtų visavertės, anot L.Šiaudvytytės, reikėtų 10-ies psichologų, neskaitant tų, kurie jau dirba mokyklose.
Bet tokį darbą, kai konsultuojami tik problemų turintys paaugliai, L.Šiaudvytytė pavadino „tik gaisrų gesinimu“. Medikai džiaugtųsi, jei konsultuotis ateitų tėvai, laukiami centre ir pedagogai, o idealiausia būtų, jei atvyktų visa komanda. Tik tada darbo mažėtų visiems.
Ir VTAS specialistės, ir Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis neretai pastebi, kad vaikai kategoriškai pasipriešina pasiūlymui vykti psichologo konsultacijai, nes žodis „psichologas“ jiems asocijuojasi su psichikos liga.
L.Šiaudvytytė sakė, jog medikai gali konsultuoti ir priverstinai atvežtus vaikus, bet tuomet pasitikėjimo sulaukiama mažiau, vadinasi, ir atvirumo būna mažiau. „Mes -specialistai, bet ne burtininkai, kartais, deja, galime ne viską. O priverstinis psichologo konsultavimas, deja, yra mažai efektyvus“, – sakė PSPC vadovė.
Bet jei vaikas turi priklausomybę, o pedagogai ir tėvai vis lauks, kada jis pats pareikš norą gydytis ir keisti aplinką, jie gali to ir visai nesulaukti. Tad kai kuriais atvejais, ypač pradžioje, už vaiką turi nuspręsti tėvai. Tada vėliau gal būt ir jis pats pareikš norą gydytis.
Priklausomybių gydymas didele dalimi priklauso nuo tos priklausomybės laipsnio. Prasidėjus problemoms su narkotikais, labai svarbu aplinkos keitimas. Tai būtinas veiksnys.
E.Judeikis piktinosi, kad nuvežus vaiką į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, jau kitą dieną yra reikalaujama jį pasiimti, o medikų išvada visada būna viena: „Jokių priklausomybių jis neturi“. Pasak pedagogo, taip būna kas kartą, nors parsivežtas iš medikų tas vaikas vėl prisigeria…
L.Šiaudvytytė sakė, kad priklausomybė labai retai atsiranda elgesio sutrikimų neturinčiam vaikui. Išvežimą į stacionarą ji pavadino poilsiu tėvams ir pedagogams.
Švėkšnos pedagogai dirba su kiekvienu
Didelę patirtį darbo su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais yra sukaupę Švėkšnos specialiosios mokyklos pedagogai. Anot I.Pranaitienės, jei kitų mokyklų klasėse būna po vieną – kitą elgesio ir emocijų sutrikimų turintį vaiką, tai šioje įstaigoje visi tokie.
Paprašyta pasidalinti patirtimi, mokyklos direktorė Laima Navickienė pastebėjo, kad savo noru čia neatvažiuoja beveik nė vienas vaikas. Su jais dirbantys pedagogai yra priversti nustatyti labai griežtas elgesio taisykles ir ribas, antraip būtų sunku suvaldyti didelį būrį elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių paauglių.
Kad taisyklių turi būti ne per daug, bet jos turi būti griežtos ir aiškios, pritarė ir L.Šiaudvytytė.
Švėkšnos specialiosios mokyklos kolektyvas, anot direktorės, sukūrė sau papildomų darbų. Po kiekvienos pamokos pedagogai aptaria ir analizuoja kiekvieno vaiko elgesį. Organizuoja apskritojo stalo diskusijas aptarti daugiausiai problemų turinčių vaikų elgesį kartu su jų tėvais.
L.Navickienės ir jos vadovaujamo kolektyvo patirtis tokia, kad tokių sutrikimų turinčių vaikų nereikėtų integruoti į bendrąsias klases. Po Olandijos ir Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigas pasivažinėję Švėkšnos specialiosios pedagogai pamatė, kad ten tokiems vaikams, kuriems reikalinga specializuota pagalba, yra sukurtos atskiros įstaigos, izoliuota aplinka.
„O mūsų mokykloje yra per daug vaikų ir neturime net tvoros“, – sakė L.Navickienė.
Kone visi diskusijos dalyviai turėjo nelinksmų pastebėjimų dėl Bendrojo pagalbos telefono tarnybos darbo. Visi jie jau patyrė, jog šios tarnybos darbuotojams tenka be galo ilgai aiškinti probleminę situaciją, todėl specialiosios tarnybos atvyksta ne operatyviai. Deja, būna ir taip, kad pagalba vėluoja, kai reikia paauglį ištraukti iš kilpos arba tramdyti besimušančių jaunuolių būrį.