Pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 120 000 musių rūšių. Šie kenkėjai ne tik įkyriai zvimbia – jie nešioja ir daugybę žmogaus bei gyvūnų sveikatai pavojingų ligų. Neretai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, akių uždegimu ar kt. liga užsikrėtė būtent dėl musių.
1 musė=33 milijonai mikroorganizmų
Karštis, neuždengtas maistas, atliekos – puikios sąlygos puotauti ir veistis musėms. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų.
„Bėda ta, kad daugelis žmonių nesuvokia, kokią žalą musės kelia jų sveikatai. Vasara poilsiaudami žmonės atsipalaiduoja ir nekreipia dėmesio į virš maisto zujančius kenkėjus – nutūpė musė ant maisto, jei pastebėjo, pabaidė ranka ir viskas. O juk kas kartą nutūpusi musė palieka tūkstančius bakterijų“, – perspėja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.
Pašnekovas įspėja, kad musės gali užkrėsti vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze, vaikų viduriavimu, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais ir kt. Vieni ligų simptomų nejaučia, tačiau daugelis vasara kenčia nuo infekcinių ligų, ypač vaikai ir poilsiaujantys gamtoje.
Jei pastebėjote zujančią musę, manoma, kad yra dar 19 pasislėpusių musių. Skaičiuojama, kad žmonės nemato 95 procentų šių kenkėjų, kurių pora vos per šešias ar aštuonias savaites gali susilaukti 1 milijono palikuonių, skubančių misti žmonių, gyvūnų maistu, dvėseliena, atmatomis ir ekskrementais.
Labiausiai erzina vaisinės muselės
Lietuvoje žmogaus aplinkoje dažniausiai sutinkamos naminės musės, raudongalvės lavonmusės arba mėlynosios lavonmusės, pilkosios lavonmusės. Atsiradus vaisiams didžiausią problemą ima kelti vaisinės muselės, kurios itin sparčiai dauginasi.
L. Grigaliūnas teigia, kad viena patelė per parą padeda apie 500 kiaušinėlių, tad jau po dienos vaisiai ar daržovės būna apkibę tūkstančiais muselių. Šie kenkėjai, kaip ir kitos musės, veisiasi antisanitarinėse vietose ir ant vaisių bei daržovių gali pernešti žarnyno patogeninius mikroorganizmus.
Pagrindinė priemonė – švara
Apsisaugoti nuo musių ir išvengti ligų nėra sudėtinga. Svarbiausia yra laikytis sanitarinių sąlygų: užrišti šiukšlių maišus, maistą laikyti sandariuose induose, lauke nepalikinėti nešvarių lėkščių, stiklinių, butelių, namuose išvalyti virtuvės prietaisų apačioje esančius maisto likučius ir kt.
Taip pat rekomenduojama nedelsiant išvalyti naminių gyvūnų išmatas – jos yra ne tik puiki musių veisimosi vieta, bet ir zona, kurioje musė gali nutūpti prieš nusileisdama ant maisto. Be to, galima languose įrengti tinklelius nuo musių, ypač virtuvės ir atliekų zonose.
„Dar viena patikima ir saugi priemonė – šviesos spąstai, kurie privilioja ir sunaikina kenkėjus. Šviesos spąstai naudojami gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose. Jie sukurti dailių sieninių lempų pavidalu – viduje prilipę vabzdžiai nėra matomi Jūsų svečiams“, – patarimais dalijosi kenkėjų kontrolės ekpertai „Dezinfa“.