Nors mes žinome, kad fiziniai pratimai padeda gamintis naujoms smegenų ląstelėms ir pakeičia jų funkcionavimo būdą, dabar aiškėja, kad mūsų protą gali keisti ir tingus gyvenimo būdas.
Naujas tyrimas pademonstravo, kad nejudrus gyvenimas daro poveikį žmogaus neuronams, kenkdamas ne tik smegenims, bet pažeisdamas ir širdį, rašo dailymail.co.uk.
Tyrimas, kuris pristatomas žurnale „The Journal Of Comparative Neurology“, buvo atliktas su žiurkėmis Wayne’o universiteto Medicinos fakultete.
Pusė žiurkių buvo uždarytos į narvelius su besisukančiais ratais, o likusi pusė – į paprastus narvus. Žiurkės, gyvenusios narvuose su rateliais, netrukus pradėjo juose bėgioti po tris valandas per dieną. Likę gyvūnai judėdavo mažai.
Prabėgus beveik trims mėnesiams, žiurkėms buvo suleista specialių dažų, nuspalvinančių tam tikrus smegenų neuronus. Šiuo atveju mokslininkai norėjo pažymėti neuronus žiurkių rostralinėje ventrolaterinėje pailgųjų smegenų dalyje, kuri kontroliuoja kvėpavimą ir kitas nesąmoningas veiklas, pavyzdžiui, reguliuoja kraujotaką.
Šio tyrimo rezultatai gali būti svarbūs ir žmonėms, nes mes turime tokį patį smegenų regioną, kuris funkcionuoja panašiu būdu.
Mokslininkai, ištyrę žiurkių smegenis, toje smegenų dalyje tarp abiejų gyvūnų grupių aptiko svarbių neuronų formos skirtumų.
Bėgiojusių žiurkių smegenyse neuronai buvo tokie patys, kaip ir tyrimo pradžioje. Tačiau nejudrių žiurkių smegenyse neuronams išaugo naujos „šakelės“, padidinusios jautrumą stimulams.
Tačiau didesnis jautrumas gali kelti problemų, sakė fiziologijos profesorius Patrickas Muelleris iš Wayne’o universiteto, stebėjęs šį tyrimą. Jis pažymėjo, kad „pernelyg didelis simpatinės nervų sistemos aktyvumas prisideda prie kardiovaskulinių ligų“.
Jeigu kraujagyslės susitraukia per daug, per mažai ar per dažnai, padidėja kraujo spaudimas, kuris kenkia širdžiai.
Šie tyrimo rezultatai yra svarbūs, nes suteikia informacijos apie begalę būdų, kuriais fizinio aktyvumo stoka gali sukelti širdies ligas bei pakeisti pačią smegenų sandarą.