„Pasaulinį badą lemia socialinės, politinės ir demografinės priežastys. Skurde gyvenantys žmonės susiduria su maisto stygiumi, prastos kokybės vandeniu, nepakankama sveikatos priežiūra. Turime ieškoti tvaresnių būdų išmaitinti pasaulį, nes sparčiai eikvojame resursus, o badaujančių kasmet daugėja“, – sako M. Šermukšnė.
Kodėl negana?
Iki pandemijos badaujančių žmonių buvo ėmę mažėti. Nauja statistika rodo, kad nuo bado kasmet miršta 6 mln. vaikų, t. y. 16,5 tūkst. kasdien.
„Kol tai vyksta skurdesniuose regionuose, pažangios šalys kasdien viršija rekomenduojamą suvalgyti mėsos normą. Jos švaisto maistą ir nėra suinteresuotos išsaugoti planetos resursus. Mes sumaitiname augalinį maistą gyvūnams, kurį galėtume suvalgyti patys, o tada tuos gyvūnus paverčiame maistu“, – sako M. Šermukšnė.
Kariniai konfliktai – viena priežasčių, lemiančių maisto krizes. Su tuo susidūrėme ir vykstant Ukrainos karui, kai į okupuotas teritorijas buvo neįmanoma tiekti gėlo vandens, maisto. Europoje daugiausiai maisto iššvaistoma namų ūkiuose ir tai sudaro daugiau nei pusę viso ES iššvaistyto maisto. Pirkinių planavimas, likučių panaudojimas padėtų dalinai išvengti problemų.
Sprendimo būdai
Taikant įprastus gyvulininkystės metodus, tvarios maisto sistemos pasiekti neįmanoma, todėl mokslininkai ieško kitų išeičių. Daugiausiai dėmesio skiriama į alternatyviųjų baltymų kūrimą orientuotoms technologijoms: augaliniams, kultivuojamiems bei fermentuojamiems produktams. Mėsos gamybai eikvojame begalę vandens, dirvožemio, žemės ir to pačio augalinio maisto. Augaliniai baltymai gali išmaitinti kur kas daugiau, o sueikvoti mažiau.
71 proc. ES dirbamos žemės naudojama gyvūnų pašarui auginti. Europos Vadovų Taryba ragina tai keisti ir didinti augalinių baltymų gamybą. Tai padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, miškų naikinimą ir sveikatos priežiūros išlaidas, spręsti pasaulinio bado problemą.
Resursų išsaugojimas šiuo metu nėra pasaulio prioritetas. Daugiau nei du trečdaliai žemdirbystei tinkamų plotų skirti ne žmonėms, o gyvūnų ganykloms bei pašarams auginti. Gyvulininkystė sukuria 13-18 % visų išmetamųjų dujų ir sunaudoja trečdalį geriamojo vandens. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams, įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai.
2050 m. reikės išmaitinti beveik 10 mlrd. žmonių, o dabartinis resursų eikvojimas šviesios ateities nežada. Švaistymo padarinius mes jau jaučiame. Mokslininkai prognozuoja, kad klimato kataklizmų – sausrų, potvynių karščio ir šalčio bangų daugės.
Pagal BNS inf.