Vienas pagrindinių uždavinių, apie kuriuos nuolat kalba įvairių sveikatos apsaugos reformų iniciatoriai, – kaip gydymo įstaigose mažinti pacientų srautus bei medikams užkrauto „popierizmo“, kad šie galėtų daugiau laiko skirti žmogui. Todėl pastaruoju metu visoje Lietuvoje sparčiai diegiama naujovė – įgyvendinamas projektas „E. sveikata“, kuris finansuojamas iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą.
Žinia, naujovės neretai kelia stresą, tad jų imtis sutinka ne visi. Tačiau to nepasakysi apie Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC).
Švėkšnos PSPC yra vienas iš 19-kos Klaipėdos regiono PSP centrų, dalyvaujančių investiciniame projekte „E. sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“.
Todėl šios įstaigos vadovė, gydytoja Virginija Vičienė neslepia džiaugsmo: netrukus ištirps ant jos darbo stalo, ant kušetės ir spintelėse sukrautų pacientų medicininių kortelių kalnai, o ji ir jos kolegės galės daugiau laiko skirti žmogui, savo profesinės kvalifikacijos kėlimui. Dirbti naujoviškai Švėkšnos medikai pradės jau šiemet liepą, kai galutinai įdiegs „E. sveikata“ sistemą.
Pildosi 20-ties metų svajonė
Kelios dešimtys medicininių kortelių, rentgeno nuotraukų ir laboratorinių tyrimų lapelių, sukrautų ir ant stalo, ir kitose kabineto vietose. Tai šiandien įprastas vaizdas įžengus į bet kurio šeimos gydytojo kabinetą. Švėkšniškiai – ne išimtis.
„Begalę laiko, kurį galėtume skirti pacientui, sugaištame pildydami popierius, rašydami siuntimus ir receptus“, – šiandienos gydytojų kasdienybę apibūdina V.Vičienė.
Ji prisimena dviejų dešimtmečių senumo kelionę į jau tuomet gerokai pažengusią Švediją, kai paprašė nuvesti ir pas šeimos gydytoją. Jo kabinete pamatė, V.Vičienės žodžiais tariant, „visai švarų stalą“. Tai gydytoją labai nustebino, ir kilo svajonė taip pat dirbti pačiai.
„Šis projektas svajonę pildo“, – sako V.Vičienė.
Todėl kai Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus viešosioms įstaigoms pasiūlė dalyvauti projekte, švėkšniškiai naujovei pasiryžo ilgai negalvoję. Mat jau žinojo, jog, atlikto audito duomenimis, ši naujovė nuo medikų pečių nuims 22 procentus „popierinio“ darbo.
Išloš ir gydytojai, ir ligoniai
Pagrindinis šio projekto tikslas – sudaryti sąlygas pacientams šiuolaikinėmis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, o sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams – tarpusavyje bendradarbiauti ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis.
Tokios naujovės principas – apjungti visas šalies gydymo įstaigas į vieną sistemą, kad jos galėtų nekliudomai dalintis visa informacija apie pacientus.
Įgyvendinus projektą informacinė sistema apims didelę dalį įstaigų veiklų: pacientų registraciją, priėmimą atėjus į įstaigą, statistinių dokumentų surašymą, įvairių tyrimų užsakymus bei jų rezultatų peržiūrą, vaistų skyrimą ir receptų išrašymą. Taip pat bus rašomos ligos istorijos, parengiami įvairių dokumentų išrašai, gydytojai matys, kokioje profilaktinėje programoje žmogus galėtų dalyvauti, ir t.t.
Taigi gydytojas apie paciento būklę spręs remdamasis išsamia informacija apie ankstesnius jam atliktus tyrimus, matydamas darytas nuotraukas, kitų gydymo įstaigų išrašus ir pan. O popierinė asmens kortelė, laboratorijų lapeliai, rentgeno nuotraukos daugiau nebekeliaus iš rankų į rankas.
Pavyzdžiui, laboratorijoje paėmus mėginį, tyrimo rezultatai iš karto bus įkeliami į informacinę sistemą, o prieigą prie sistemos turintys asmenys matys šiuos duomenis. Turėdamas prieigą, šią informaciją galės peržiūrėti ir pacientas, tad ir jam atsivers nemažas spektras informacijos.
Informacinė sistema bus susieta su kitų reikalingų institucijų duomenų bazėmis: ligonių kasų, draudžiamųjų asmenų registru, „Sodros“ bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos.
Todėl neabejojama, kad dėl to gerės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė, pagerės gydytojų galimybė dalintis informacija su kitomis gydymo įstaigomis, o tuo pačiu – sumažės ir „popierinio“ darbo.
Šoko į pirmąjį vagoną
Švėkšnos medikai gerai suprato, jog tam, kad įvaldytų naujausias technologijas, jiems teks mokytis, bet prieštaraujančių nebuvo. Priešingai, ir šeimos gydytoja Alvyda Urniežiūtė, ir slaugytojos parodė didelį norą pradėti dirbti europietiškai, ir tuoj po Naujųjų suskato važinėti į mokymus. Be to, ir projekto vykdytojai atvažiuoja konsultuoti į darbo vietą.
„Anksčiau ar vėliau ta naujovė pasieks visus, tad geriau jau mes šoksime į pirmąjį vagoną“, – nutarė medikės.
Šiandien, anot V.Vičienės, medikės kiekvieną laisvą minutę imasi viena kitą konsultuoti. O projekto koordinatorius, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas švėkšniškes rodo kitiems sektinu pavyzdžiu, mat tokio iššūkio nepabūgo brandaus amžiaus medikų kolektyvas.
Kolektyvas nesikeičia ir neserga
Šioje vietoje verta pasakyti, jog pačios V.Vičienės darbo stažas yra 35 metai, solidžias sukaktis mini ir slaugytojos: Sigutė Daučienė dirba 26, Leonora Merliūnienė – 36, Elytė Kuisienė – 30, Zina Žutautienė – 39, o Irena Jančauskienė – net 40 metų, odontologo padėjėja Asta Stonytė – 29 metus. Trumpiausią darbo laiką skaičiuoja gydytoja A.Urniežiūtė – 13-tus metus, ir odontologas Matas Orentas – tik antruosius.
„Gražus mūsų kolektyvas nesikeičia ir neserga, esame kolektyvo tvarumo pavyzdys“, – džiaugiasi V.Vičienė.
Vyr. gydytoja mato dar vieną savo kolektyvo privalumą: visos medikės gyvena vietos bendruomenėje. Dėl to jos gerai pažįsta daugumą vietos gyventojų šeimų, žino visų jų įpročius, gyvenimo būdą ir paveldimas ligas. Todėl kartais, anot V.Vičienės, net ir nuojauta pasako, kur ieškoti negalavimo priežasties.
Ji primena, jog įstaigos medikės „augina“ jau trečiąją Švėkšnos apylinkių gyventojų kartą – pirmųjų savo pacientų anūkus.
O štai odontologas M.Orentas neseniai ėmėsi įgyvendinti dar vieną naujovę – dantų protezavimą. Tad dabar jo pacientams nebereikia gaišti laiko ir mokėti papildomus pinigus važinėjant šios paslaugos į Šilutę ar Klaipėdą. O papildomos paslaugos, pasak V.Vičienės, įstaigai atneša ir pelno, ir solidumo.
Kolektyvas dar svajoja turėti ir savo burnos higienistą ir viliasi, jog ministerija įves ir šį etatą.