Medikai artėjantį šiltąjį metų sezoną vadina sudėtingiausiu kraujo donorystės požiūriu. Vasarą dauguma žmonių išvyksta poilsiauti, tad kraujo donorų labai sumažėja. Mažėja ir kraujo atsargų.
Vien sklandžiam Santariškių klinikų darbui per dieną reikia mažiausiai 100 donorų kraujo, o vasarą padėtis tampa komplikuota, nes jų sulaukiama vos 60-70.
Panašus kraujo donorų poreikis yra ir vakarinėje šalies dalyje, kurią donorų krauju aptarnauja VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas.
Anot donorystės koordinatorės Indrės Stašinskienės, žmonių sergamumas birželio – rugpjūčio mėnesiais tikrai nemažėja ir kraujo reikia nuolat. „Kasdien šis procesas turi vykti nenutrūkstamai, nes stinga įvairių grupių kraujo. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiausia I ir II kraujo grupės donorų, todėl ir jaučiamas III ir IV kraujo grupės donorų trūkumas“, – sakė I.Stašinskienė, sutikta Šilutės seniūnijos salėje, kur ketvirtadienį buvo atvykusi kartu su mobilia Nacionalinio kraujo centro komanda ir vykdė neatlygintinos kraujo donorystės akciją.
Tądien akcijos metu Šilutėje iš viso neatlygintinai kraujo davė 50 donorų.
Donorų skaičius auga
Tokia kraujo donorystės akcija mūsų mieste vykdoma ne pirmą kartą. Kaip „Šilutės naujienoms“ sakė I.Stašinskienė, anksčiau neatlygintinos kraujo donorystės akcijos buvo rengiamos gydymo įstaigose, tačiau praktika parodė, jog žmonėms daug patogiau ateiti padovanoti kraujo į arti miesto ar miestelio centro esančias vietas. Todėl pastarąjį kartą kraujo donorystės akcija surengta Šilutės seniūnijos salėje, į kurią geranoriškai Nacionalinio kraujo centro komandą priėmė seniūnas Raimondas Steponkus.
„Šiltuoju metu tokias akcijas rengiame palapinėse, kurios stovi viešose vietose, renginiuose, miestų šventėse“, – sakė koordinatorė.
Anot pašnekovės, džiugu, kad kas kartą kraujo donorais tampa nemažai naujų žmonių. Tai labai svarbu, nes kasdien šalies Vakarų regione iš kraujo banko atsargų yra paimama maždaug 80 vienetų kraujo komponentų. Vadinasi, atsargas reikia papildyti nenutrūkstamai.
Iš 50 donorų, kurie Šilutėje neatlygintinai davė kraujo, ne vienas donoras šią misiją atliko pirmąkart. Taip pat tarp akcijos dalyvių buvo ir tokių, kurie neatlygintinai davė kraujo ne pirmą kartą.
Atvykusieji turi užpildyti klausimų anketas, nurodyti ir savo asmeninius kontaktus, jie saugomi Nacionalinio kraujo centro duomenų bazėje. Vėliau, vykdami į konkretų miestą, centro darbuotojai peržiūri donorų adresus ir asmeniškai žmonėms praneša, kad bus vykdoma akcija, pakviečia juos atvykti dar kartą dovanoti kraujo.
Įkvėpti ir pareigingi
Tarp pirmą kartą pasiryžusių neatlygintinai dovanoti savo kraujo buvo ir šilutiškė Mingailė (22 m.), akcijoje dalyvavusi kartu su seserimi Ovidija (19 m.). Mingailė „Šilutės naujienoms“ sakė, jog gerai supranta ir iš savo patirties žino, kaip svarbu laiku gauti žmogui trūkstamo kraujo. Ši pagalba lygi naujai gyvybei.
Mergina papasakojo ir savo tėčio istoriją, kai jam reikėjo atlikti inksto transplantaciją. Laimė, inksto donoras atsirado, ir tėčiui buvo laiku suteikta pagalba.
Mingailė prisipažino, jog nuo šiol bus potencialia kraujo donore ir visad, esant galimybėms, neatlygintinai dovanos kraujo. Juolab kad po 10 minučių trukusios kraujo paėmimo procedūros mergina jautėsi gerai, išgyveno tik džiugius jausmus, pasitikėjimą ir tikėjimą, kad kažkam jos kraujas taps neįkainojama vertybe.
Mingailės sesuo Ovidija kraujo dovanojo jau trečią kartą. Pirmą kartą ji ryžosi duoti kraujo tuomet, kai po aštuonioliktojo gimtadienio buvo praėjusios vos dvi dienos.
„Kai į mokyklą atvažiavo Nacionalinio kraujo centro komanda ir vykdė akciją, iš kartonuskubėjau duoti kraujo“, – sakė mergina, kuri nuo paauglystės svajojo tapti kraujo donore, nes visad jautė pareigą padėti žmonėms.
Net 28 kartą akcijoje neatlygintinai kraujo davė 41-erių šilutiškis Gintautas. Vyras jau yra tapęs donorystės Žymūnu. Po dar dviejų kartų, kai Gintautas neatlygintinai kraują dovanos 30-ąjį kartą, jam bus įteiktas Nusipelniusio donoro pažymėjimas. Kiekvienam donorui, kuris neatlygintinai dovanoja kraujo 40 kartų, įteikiamas Garbės donoro pažymėjimas.
Paklaustas, kodėl dovanoja kraujo, Gintautas sakė, kad jaučia pilietinę pareigą, bendražmogiškus jausmus. Be to, vyrui teko patirti artimų žmonių išgyvenimus, kai jiems skubiai reikėjo gauti donorų kraujo, kad galėtų išgyventi.
Bijoti nereikia
„Nereikia bijoti būti donoru – kraujo paėmimo procedūra yra saugi, nekenkia donorui. Baimė yra tik psichologinė“, – sakė donorystės koordinatorė I.Stašinskienė.
Anot pašnekovės, kiekvieno pasiryžusio dalyvauti akcijoje žmogaus kraujas yra kruopščiai ištiriamas. Dar prieš imant donorystės kraujo iš venos, atliekamas pirminis tyrimas paėmus kraujo iš piršto. Taip nustatoma hemoglobino koncentracija kraujyje, kraujo grupė. Vėliau donorui iš venos paimama 420 ml kraujo: iš 20 ml atliekami tolimesni tyrimai, o 400 ml po papildomų tyrimų tampa donoriniu krauju.
„Kiekvieną kartą donoro kraujas ištiriamas nuo infekcinių ligų, hepatitų B ir C, AIDS viruso ir sifilio. Ir tik kruopščiai ištirtas jis patenka į ligonines. Donorystei pasiryžusio žmogaus kraujas turi atitikti nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, moterims hemoglobino kraujyje turi būti nuo 125 g/l, vyrams – nuo 135 g/l. Jei hemoglobinas nesiekia tos ribos, kraujas neimamas, nes jis neveiksmingas, ligoniui nepadeda atstatyti sveikatos“, – sakė donorystės koordinatorė.
Pasak pašnekovės, kraujo donoras turi būti pasiruošęs, tai yra pavalgęs ir išgėręs nemažai skysčių. Neturėtų atsisakyti kraujo duoti ir sportuojantys asmenys, net jei jie vartoja maisto papildus, nes tai nėra kliūtis. Svarbiausia, kad žmogus nesirgtų lėtinėmis ligomis, nevartotų medikamentų, skirtų reguliuoti kraujospūdį, ar hormoninių preparatų.
Kraujo donorais gali būti tik sveiki, nuo 18 iki 65 metų amžiaus žmonės. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju. Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.
Paklausta, kada vėl Šilutėje ketinama surengti neatlygintinos kraujo donorystės akciją, I.Stašinskienė sakė, kad Nacionalinio kraujo centro komanda atvyks per miesto šventę, gegužės pabaigoje, kraujo ėmimo akciją vykdys mobiliojoje palapinėje.
Kraujo donorystė – naudinga
Kalbant apie kraujo donorystės naudą, svarbu paminėti, jog pagrindinis jos principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Todėl medikai skatina žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.
Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Dūrio vieta taip pat kruopščiai dezinfekuojama.