Skaitytojams siūlome Violetos ASTRAUSKIENĖS eilėraštį, skirtą knygnešiams.
Knygų kunigaikščiai
Knygnešiai knygas kruopščiai kuprinėn krovė,
klaidžiais, klastingais keliais kaukšėdami klajojo.
Knygos kūnui kuprinėj kūkčiojant, knygnešys kryžkelėje
kaskart kluptelėdavo kilstelėti kuprinę.
Kilstelėjęs krūptelėdavo – knygos krūtinė kraujuodama,
Kūkčiodama knygnešio klausdavo:
– Kam, kodėl kraugeriškai kalavijas krašto kalbą kapoja?
Kaimo kiemo kleve karvelis knygnešiui
kuždėdavo – kan-tryyy-bės, kan-try-bės-s-s-s…
Kapai, kapeliai, kalvelės, kaimeliai, kuriuos knygnešių –
knygų kunigaikščių kuklūs, kilnūs kauleliai kaurėja…
Kalbos koriai knygų karūnomis kaišosi, knygos kvapas kupinas
knygų kunigaikščių kilnaus kentėjimo.