Liepą baigus 3 metų projektą, Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių laivybos kelias bus pritaikytas krovininei ir keleivinei laivybai.
Tvarkant Nemuno vagą bus pastatyta ar rekonstruota daugiau kaip 500 bunų – tai minimalus skaičius siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Upės vaga taps tiesesnė, sumažės krantų ir dugno erozija. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis, laivakelio priežiūra taps paprastesnė, o laivyba nesutriks ir sausmečiu.
„2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių. Dirbame, kad būtų paruoštas kelias, sukurta reikiama vidaus vandenų laivybos infrastruktūra, žmonės galėtų laisvai keliauti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto,“ – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas pradėtas 2021 m. – tuo metu buvo atlikti darbai Kauno, vėliau – Šakių ir Jurbarko rajonuose. Pernai šiame ruože vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai. Čia sausmečiu Nemuno laivakelio situacija būdavo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę laivams ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia pastatyta daugiausiai bunų, baigiant metus Nemune jų jau buvo 424.
VVKD pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie pokyčius modernizuotuose Nemuno ruožuose. Laivyba tapo patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.
Laivas „Raketa“ šiemet pradės savo ketvirtąjį sezoną. Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuojamas ES lėšomis, projekto vertė – beveik 25 mln. eurų.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, 1997 m. jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Vandenų kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Lietuvoje yra 884,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių, iš kurių eksploatuojami 467 km.
Pagal VVKD inf.