Baltarusijos AE projekte iki šiol yra daugybė neišspręstų saugos klausimų, tokių kaip poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams, saugos kultūros užtikrinimas, tarptautinių rekomendacijų įgyvendinimas.
Kovo 9 dieną pristatytame Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Baltarusija 2022 metais nuslėpė pirmame ir antrame Baltarusijos atominės elektrinės blokuose įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus, dėl kurių pirmojo bloko branduolinis reaktorius neveikė daugiau nei puse metų, o antrojo bloko paleidimo terminai vis atidedami, pažymima pranešime.
Labai tikėtina, kad techninių defektų Baltarusijos AE bus fiksuota ir pradėjus eksploatuoti antrąjį bloką. Kaimyninėms šalims informacija apie tikrąją Baltarusijos AE būklę nėra teikiama, kas pagrįstai stiprina institucijų susirūpinimą ir didina visuomenės baimes.
„Baltarusijos AE yra Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom“ projektas, kurį lydi pasikartojantys incidentai, neįprasti įvykiai, sustabdymai, įrangos gedimai ir neskaidrumo atmosfera. Todėl Lietuva ir toliau kels klausimą dėl sankcijų taikymo Rusijos branduolinės energetikos sektoriui bei valstybinei monopolijai „Rosatom“, – teigė ministras G. Landsbergis.
Baltarusijos sprendimas statyti atominę elektrinę Astravo aikštelėje šalia Lietuvos sienos, vos 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, ne tik pažeidžia tarptautinius branduolinės ir radiacinės saugos, aplinkosaugos reikalavimus, bet taip pat yra nesuderinamas su atvirumo ir skaidrumo principais.
Pagal Elta inf.