Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021-2022 m. sezono metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus didėjo tik 16 proc. – nuo 7,45 ct už kWh iki 8,68 ct už kWh.
Praėjusio šildymo sezono pradžia pasižymėjo niūriomis nuotaikomis: dėl karo Ukrainoje smarkiai brango gamtinės dujos ir biokuras. Biokuro kainos šuolį prieš sezoną lėmė ir baltarusiško biokuro importo draudimas – tuo metu kilo abejonių, ar vietiniai gamintojai galės aprūpinti rinką biokuru įsigaliojus sankcijoms importui.
„Gyvenome įtemptoje aplinkoje, kai dėl rinkoje vyravusio neapibrėžtumo rinkos dalyviai vengė sudaryti ilgalaikius sandorius. Trumpalaikių biokuro sandorių kainos pikas buvo pasiektas dar neprasidėjus šildymo sezonui – tai gerai iliustruoja buvusią įtampą biokuro rinkoje. Tačiau įsibėgėjus sezonui situacija pasikeitė – emocinė įtampa nuslūgo, o dėl išaugusių vietinių gamybos pajėgumų rinkoje susiformavo biokuro perteklius. Beje, praėjusi žiema buvo viena šilčiausių istorijoje, biokuro buvo suvartota mažiau, krito ir kainos biržoje“, – teigia „Baltpool“ atstovai.
Prieš 2023-2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje jau pradėjo formuotis kiek mažesnė nei šiemet (32 eurų už MWh) vidutinė biokuro kaina. Tokią prognozę signalizuoja ir žaliavinės medienos kainos Valstybinės miškų urėdijos aukcione. Jau eilę metų pastebima, jog malkinės medienos kainos gana tiksliai koreliuoja su ilgalaikių biokuro sandorių, sudaromų vasaros pradžioje, kainomis.
Praėjusį sezoną Latvijoje biokuras brango 52 proc. (iki 38,07 EUR už MWh), o Estijoje 25 proc. (iki 26,04 EUR už MWh). Baltijos šalyse vyravo panašios tendencijos, kaip ir Lietuvoje – prieš šildymo sezoną kainos pasiekė aukščiausią tašką, o vėliau mažėjo. Dėl baltarusiško importo draudimo Latvijoje buvo fiksuotas biokuro kainos šuolis, kai Estijoje, kurioje vyravo vietinė žaliava, kainos augo ne taip sparčiai.
Pagal BNS inf.