Nors įprasta trešnes skanauti šviežias, o vyšnias panaudoti gaminant desertus, E. Gavelienė skatina jas valgyti neapdorotas: „Uogų sezonas nėra ilgas, tad įtraukite jas į kasdienį racioną – skaninkite pusrytinę košę, jogurtą ar varškę, mėgaukitės šviežiomis. Vyšnios mažina lėtinius uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, naudingos esant padidėjusiam kraujo spaudimui. Daug kam nežinomas dalykas yra tai, kad vyšnios naudingos žmonėms, kankinamiems nemigos. Mat jose yra triptofano, oksitocino bei melatonino, kurie turi įtakos miego kokybei.
Be to, vyšnios turi nemažai vitamino C, daug skaidulinių medžiagų, karotinoidų, organizmui naudingo kalio. „Tai nekaloringa uoga, nes 100 g vyšnių yra vos 50 kalorijų. Trešnės nedaug kaloringesnės – tokiame kiekyje yra 60 kalorijų“, – sako E. Gavelienė.
Vasara puiki uogų skonių ir spalvų įvairove – net ir trešnės būna geltonos, rausvos ar tamsiai raudonos spalvos. Pasak gydytojos, jų spalva priklauso nuo skirtingų uogose esančių fitochemikalų. Lyginant angliavandenių kiekį, trešnėse fruktozės yra daugiau: 100 gramų uogų – 12 g, kai vyšniose – 8 g. Tiek vyšnios, tiek trešnės labiausiai mums naudingos dėl polifenolių, skaidulų, vitamino C gausos. Taip pat naudingos jose esančios mineralinės, biologiškai aktyvios ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos.
Vyšnios tinkamos vartoti žmonėms, turintiems padidėjusią cholesterolo koncentraciją kraujyje. Joms pirmenybę turėtų teikti sergantys diabetu, nes jose mažiau fruktozės, o trešnes vertėtų skanauti saikingai. Sveikiems žmonėms taip pat dera laikytis rekomenduojamos paros uogų normos – neviršyti 300 g. Suvalgykite tą stiklinaitę uogų atsižvelgiant į savo pojūčius, nes kai kam rūgštokos vyšnios gali paveikti jautrų skrandį.
Norintiems pasiruošti atsargų žiemai, gydytoja patarė sveikas ar sutrintas uogas šaldyti arba džiovinti, bet nevirti. Pramoniniu būdu džiovintos uogos dažnai išmirkomos sirupe, tad vertėtų įvertinti etiketėse nurodytą cukraus kiekį. Geriausiai rinktis liofilizuotas uogas.
Pagal BNS inf.