Karšti orai sukuria naują pavojų – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti riziką darbuotojų sveikatai. Perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar sunkiai dirbama karštoje aplinkoje – šiltnamyje, lauke.
Vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pabrėžia, kad siekiant išvengti karščio keliamų pavojų uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą dieną į lauką būna labai didelis, o tai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteiktos pertraukos, per kurias jie eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laiku temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, jeigu darbas fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnius.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauke dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į tai, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą – nuo 11 iki 17 val. Vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimas, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai, ne rečiau kaip kas 1,5 val. turi būti suteiktos pertraukos, kurių trukmė ne mažesnė kaip 40 min.
Karščiui jautresni yra 65 m. ir vyresni darbuotojai, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje dėl šiluminio streso padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, randasi spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba, gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo. Nereikėtų pamiršti tokių sveikatai pavojingų gamtos veiksnių, kaip vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Pagal VDI inf.