Žirniai – vienas iš seniausiai žinomų augalų. Daugelį šimtmečių jie gelbėjo nuo bado visos planetos gyventojus: juos valgė Kinijoje ir Himalajuose, Amerikoje ir Europoje. Senovės išminčiai žinojo ir gydomąsias žirnių savybes: Hipokratas jais gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas ir t.t. Kodėl dabar pamiršome gerąsias žirnių savybes?
Gaila, tačiau dabar, valgydami žirnius, dažniausiai prisimename tik jų sukeliamus nemalonius virškinamojo trakto pojūčius, o į maistinę vertę ir skonį tiesiog neatkreipiame dėmesio.
Gali pakeisti mėsą
Manote, kad žirnių sriuba – tai valstiečių maistas? Tikrai ne. Viduramžiais ant karalių stalo privalėjo būti žirnių. Šį maisto produktą gerbė ir Indijoje bei Tibete. Skysta žirnių sriuba turėjo išvalyti kraują ir paspartinti sveikimą. Taip pat buvo manoma, kad žirniai padeda išvalyti iš organizmo tulžį ir riebalų perteklių (pastarųjų metų tyrimai patvirtina tai).
XIX amžiaus Vokietijoje žirniai buvo laikomi ne tik skaniu, bet ir vienu iš svarbiausių maisto produktų: virti žirniai su spirgučiais buvo patiekiami ir rūmuose, ir užeigose. Prancūzai ir ispanai iki šiol nesutaria, kurie pirmieji pradėjo gaminti žirnių sriubą su kumpiu. Ir vieni ir kiti įsitikinę, kad tai jų nacionalinis patiekalas.
Žirnių maistinė vertė išties įspūdinga: juose gausu mineralinių druskų, geležies, jodo, magnio, cinko, seleno, didelis B grupės vitaminų kiekis, taip pat yra vitaminų PP, C, E, kalcio, fosforo ir kalio. Žirniuose esantys augaliniai baltymai susidaro iš labai svarbių organizmui amino rūgščių: cisteino, cizino, triptofano, metionino ir t.t.
Žirniai, kaip baltymų šaltinis, gali lengvai pakeisti mėsą, be to, jie kur kas geriau virškinami. O savo kaloringumu žirniai pranoksta netgi jautieną. Nenuostabu, kodėl žirniai tokie populiarūs vegetariškos mitybos šalyse.
Kai kam pučia pilvą
Priešiškumas žirniams atsirado dėl to, kad jie skatina dujų išsiskyrimą. O iš tiesų tame nėra nieko baisaus. Visų pirma „žirnių efektas“ stipriau paveikia tik tuos, kurių jautrus skrandis arba tuos, kurie turi problemų su virškinamuoju traktu.
Antra, sausus žirnius išmirkius šaltame vandenyje prieš gaminimą, jų šalutinis efektas neutralizuojamas.
Trečia, žalieji žirneliai visiškai nepavojingi, taip pat kaip ir žirnių tyrės, pagamintos be žirnių lukšto odelių.
Dar vienas mitas: nuo žirnelių storėjama. Iš tiesų, žirniuose yra daug kalorijų: 100g maždaug 300 kcal. Tačiau tai taikoma tik sausiems žirniams. Taigi tie, kurie baiminasi priaugti svorio, tikrai neturėtų vengti nei šviežių, nei šaldytų, nei konservuotų žirnelių.
Padeda virškinti, neleidžia nutukti
Liaudies medicinoje žirniai labiausiai vertinami dėl palankaus poveikio organizme vykstantiems apykaitiniams procesams. Be to, jie vartotini kaip antisklerozinė, šlapimo skyrimąsi stimuliuojanti bei varanti ir akmenis tirpdanti priemonė. Žirniai trukdo kauptis pertekliniam svoriui, padeda nuo vidurių užkietėjimo.
Kamuojant rėmeniui, naudinga suvalgyti po 3-4 šviežius arba vandenyje išmirkytus sausus žirnius.
Pastaba. Nepatartina prisivalgius žirnių atsigerti šalto vandens.
Žirnių miltuose yra daug gliutamino rūgšties, kuri gerina galvos smegenų ląstelių maitinimą, normalizuoja medžiagų apykaitą, šalina su ja susijusius galvos skausmus, padeda sergant cukriniu diabetu. Vartoti žirnių miltų reikia po 0,5-1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną, prieš valgį.
Valo inkstus, šlapimo pūslę
Susidarius akmenų šlapimo pūslėje, naudinga valgyti nesubrendusių žirnelių – žalių arba virtų. Galima vartoti tokį užpilą: 2 valgomieji šaukštai smulkintos žaliavos (ankščių ir augalo žolės) užpilami 1 stikline verdančio vandens. Užpilui leidžiama 2 valandas nusistovėti, jis perkošiamas ir išgeriamas per parą.
Ruošiant žirnių nuovirą, reikia 1 valgomąjį šaukštą žydėjimo metu surinktos augalo žolės drauge su ankštimis užpilti 200 ml vandens, užvirinti ir virti 10 minučių. Nuovirui nusistovėjus, jis perkošiamas ir atvėsinamas.
Vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus nuoviro 3-4 kartus per dieną. Nuoviras padeda sergant inkstų akmenlige. Vartojant nuovirą mėnesį, stambūs akmenys turėtų pavirsti smėliu ir pasišalinti iš organizmo. Šlapimo varomąjį poveikį sąlygoja didelis kalio kiekis žaliosiose augalo dalyse.
Sergant endokrininės sistemos ligomis, žirniai naudingi bet kokiu pavidalu.
Gražina ir gydo odą
Sergant periferinių venų ir arterijų ligomis, nesubrendusių žirnių košelės (grynos arba sumaišytos su kiaušinio baltymu) dedama ant susiformavusios mėlynės.
Nesubrendusių žirnių košelės (grynu pavidalu arba sumaišytos su kiaušinio baltymu) dedama ant ūmaus odos uždegimo apimtos vietos. Tokiu pačiu būdu gydoma egzema, pūliuojančios žaizdos, spuogai ir inkštirai, šalinamos mėlynės ir kraujosruvos atvirose kūno vietose. Galima naudoti ir žirnių miltų košelę.
Žali žirniai, sutrinti į miltus, buvo mėgstama senovės romėnių kosmetinė priemonė. Tokia „romėniška kauke“ gražinamasi ir dabar. 2 valgomieji šaukštai žirnių miltų išmaišomi tokiame pačiame kiekyje išrūgų ir šia mase ištepamas veidas. Kai mišinys išdžiūva, jis nuvalomas nuo veido sukamaisiais pirštų judesiais ir nusiprausiama šiltu, o po to šaltu vandeniu. Tokia kaukė gerai valo odą, ją lygina, padaro stangresnę ir švelnesnę.
Žalių žirnių kaukės sausai ir normaliai odai ruošiamos tokiu būdu: sugrūdame 1 valgomąjį šaukštą žirnių, jų košelę sumaišome su 1 arbatiniu šaukšteliu kiaušinio trynio ir į šį mišinį įpilame 1 arbatinį šaukštelį bet kokio augalinio aliejaus arba grietinės.
Kaukę užtepame ant veido bei kaklo ir laikome 20 – 30 minučių. Jei oda riebi, įmaišome ne kiaušinio trynį, bet jo baltymą.
Nuo trofinių opų išoriškai naudojama žirnių miltų košelė: sausi žirniai permalami kavamale ir užplikomi nedideliu kiekiu verdančio vandens.
Sergant pūlinėmis odos ligomis (opomis, votimis), siekiant greito pūlinių subrendimo bei uždegimo apimtoms odos sritims suminkštinti vartojami žirnių miltų šutekliai. Miltai paruošiami taip: nuvaloma nuo žirnių odelė, jie kruopščiai susmulkinami (geriausiai su piestele) ir užplikomi tokiu pačiu verdančiu vandeniu, nuolat maišant. Truputį atvėsusi masė uždedama ant pažeistos vietos, pridengiama vaškuotu popieriumi, vata ir pritvarsčius tvarsčiu paliekama 4 – 5 valandoms.