Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusio žiemos sezono metu dėl „sniego ir ledo traumų“ į poliklinikas ir ligonines kreipėsi 4224 žmonės. Jų gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui kainavo daugiau kaip 3,5 mln. litų. Tikėtina, kad tų traumų būta daugiau – juk dalis žmonių patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.
Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus žmonių – 65 metų ir vyresni – patiria traumas nukritę, paslydę. Lietuvoje 2012 metais nukritę žuvo 346 žmonės. Tai sudarė 0,8 proc. visų mirčių Lietuvoje. Daugiau nei pusė tokių mirčių ištiko asmenis, vyresnius nei 65 metai.
Kartą parkritęs, dažniausiai vėl nugriūna
Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos. Daugiau nei pusė traumas patyrusių žmonių vėliau analogiškus susižeidimus patiria pakartotinai.
Moterys traumas patiria dažniau nei vyrai.
Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, traumos yra susijusios su judesių, kurie reikalingi tokiai veiklai kaip apsirengimas, maudymasis vonioje, namų tvarkymas, susilpnėjimu.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai pastebi, kad kritimą paprastai lemia ne vienas rizikos faktorius. Kuo daugiau jų veikia, tuo didesnė tikimybė nukristi ir patirti traumą.
Kai kurie žmonės tiki, kad griuvimai ir traumos yra natūralus senėjimo proceso rezultatas. Tačiau tai nėra tiesa. Menkos žinios apie traumas lemia ir menkas žinias, kaip tų taumų išvengti.
5 pagrindiniai kritimų rizikos faktoriai
1. Osteoporozė – tai kaulų liga, kurios požymiai yra kaulų tankio mažėjimas, maža kaulinė masė, kaulų trapumas. Dažnai ji vadinama „tyliąja epidemija“, nes kaulų retėjimas yra nejuntamas. Ši liga išsivysto dėl hormonų svyravimų, kalcio ir vitamino D trūkumo bei sumažėjusio fizinio aktyvumo.
Osteoporoze dažniausiai serga vyresni žmonės, ypač moterys.
Prevencinės priemonės:
* Valgyti ar gerti pakankamai kalcio turinčių produktų. Moterims po menopauzinio laikotarpio reikia gauti 1,500 mg kalcio kasdieną. Daug kalcio turi šie produktai: pienas, jogurtas, sūris, žuvis, taip pat daržovės, tokios kaip soja, ropės.
* Gauti pakankamai vitamino D, kad pagerėtų kalcio pasisavinimas. Vitaminas D organizme susidaro natūraliai dėl saulės spindulių poveikio, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms gali reikti vartoti jo papildomai.
* Reguliariai mankštintis.
2. Fizinio aktyvumo stoka. Nereguliarus fizinis aktyvumas arba jo nebuvimas lemia raumenų tonuso nusilpimą, sumažėjusią jėgą ir kaulų masės lankstumo suprastėjimą.
Prevencinės priemonės:
* Reguliariai mankštintis. Pavyzdžiui, reikia kasdieną 15 min. aktyviai pajudėti, kad būtų padidintas raumenų tonusas ir kaulų stiprumas. Tam puikiai tinka vaikščiojimas ar plaukiojimas.
* Fizinės veiklos metu dėvėti tinkamą aprangą ir avalynę.
3. Suprastėjusi rega. Su amžiumi susijęs regos suprastėjimas – dažna kritimų ir traumų priežastis. Regėjimo aštrumui ir periferiniam regėjimui turi įtakos katarakta ir glaukoma. Šie sutrikimai trukdo saugiai orientuotis aplinkoje, ar tai būtų savi namai, ar prekybos centras.
Prevencinės priemonės:
* Reguliariai lankytis pas okulistą.
* Namuose naudoti skirtingų spalvų daktus, kad būtų lengviau atskirti įvairius objektus.
* Ryškiai paženklinti pirmą ir paskutinį laiptus ar kitus objektus, kurių aukščiai skiriasi.
* Dažniau valyti akinių paviršius.
4. Vaistų vartojimas. Raminamieji, antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai gali sumažinti protinį budrumą, apsunkinti pusiausvyrą. Kuo daugiau vaistų yra vartojama, tuo didesnė yra rizika nukristi ir patirti traumą. Ypač kai vaistai vartojami ne pagal indikacijas.
Prevencinės priemonės:
* Žinoti pašalinį vaistų poveikį.
* Visada pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant vaistus, paklausti, ar jie neturės neigiamos įtakos sveikatai, adekvačiai įvertinti galimą jų vartojimo riziką.
* Išmesti visus vaistus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs.
* Nevartoti alkoholio ir vaistų vienu metu.
5. Aplinkos pavojai. Mažiausiai trečdalis visų nukritimų įvyksta namuose dėl nesaugios aplinkos. Dažniausiai nukrentama užkliuvus už ant žemės išmėtytų daiktų. Taip pat daugelį nukritimų lemia prastas apšvietimas ir turėklų nebuvimas arba jų buvimas netinkamose vietose.
Prevencinės priemonės:
* Naudinga būtų atidžiai apžiūrėti namus ir įvertinti galimus rizikos veiksnius. Jei įmanoma, pasikonsultuoti su slaugytoju, socialiniu darbuotoju ar visuomenės sveikatos specialistu, kurie padėtų pašalinti galimus rizikos veiksnius ir padaryti namų aplinką kuo saugesnę. Jei tai sudėtingai įgyvendinama, reikėtų prašyti jaunesnių žmonių pagalbos.
Faktai
* Kritimų rizika didėja su amžiumi.
* Kasmet apie krintant patirtas traumas praneša trečdalis 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių.
* Du trečdaliai tokių kritimų gali kartotis per artimiausius 6 mėnesius.
* Dauguma kritimų pasibaigia lengvomis traumomis, bet esant psichologinei baimei vėl kristi, 25 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių atsisako užsiimti aktyvesne fizine veikla.
* Vienas iš 200 65-69 metų amžiaus žmonių patirdami traumas patiria ir šlaunikaulio lūžį.
* Vienas iš dešimties 85 metų amžiaus ar vyresnių žmonių traumos metu patiria šlaunikaulio lūžį.