„2024 m. pastebėjome, kad Botanikos sode dauguma augalų užaugo žemesni nei paprastai. Išimtis – astilbės. Nors balandis ir dalis gegužės buvo vėsūs, tačiau gavusios pakankamai drėgmės, astilbės suvešėjo, o atėjus karščiams, pražydo pora savaičių anksčiau nei įprasta. Beveik tuo pačiu metu pražydo ankstyviausios, daugiausia baltai žydinčios ir vidutinio vėlyvumo veislės. Nors tuo metu Lietuvoje pasiektas karščio rekordas, +34 laipsniai nesutrumpino astilbių žydėjimo, neišblukino žiedynų, tačiau suteikė naujų jėgų ir liepos pradžioje kolekcija atrodo kaip niekad gausiai apsipylusi žiedais, o žiedynų spalvos ypač sodrios“, – džiaugiasi botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė.
Pagrindinė sąlyga astilbėms gerai augti yra drėgmė. Sausoje vietoje jų lapai džiūsta, žiedynai būna mažesni, netipinės spalvos ir formos. Sausras geriau atlaiko stambesnės veislės, žemaūgės nukenčia labiausiai. O sausroms užsitęsus, nelaistant, astilbės gali išnykti. 2023 m. pavasarį prasidėjusios sausros nualino astilbes, nepankamas drėgmės kiekis lėmė, kad jos buvo žemos, menkiau žydėjo. Šiemet įrengus kapiliarinį laistymą, astilbės išaugo aukštos, vešlios, stambiais žiedynais.
Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse bei derinti su kitais daugiamečiais, pusiau ūksminiais, drėgmę mėgstančiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, plukėmis ir kt.
Šiemet įspūdingai atrodo astilbių rūšis Astilbe grandis. Ji mūsų klimato sąlygomis sunkiai žiemoja, o dar rečiau žydi.
Pagal Botanikos sodo inf.