Švenčiantys vidurvasarį liepos 15-ąją sako, jog ta diena kiek simbolinė bei įsimintina dėl Žalgirio mūšio ir „Lituanicos“ pradėto skrydžio per Atlantą. Kaip ten bebūtų, vidurvasaris visada ateina per anksti, tad tie, kuriems jis liepos 15-oji pasakys, kad jis atsėlino nepastebėtai ir nelauktai. Šiek tiek gaila, dar buvo tiek idėjų…
Šilutės kultūros ir pramogų centro Juknaičių skyriaus vadovui Vygantui Stoškui idėjų netrūksta. Jo rengiamuose renginiuose kaskart atsiranda naujų sportinių žaidimų ir atrakcijų.
Įpusėjus šių metų vasarai Juknaičiuose surengta vidurvasario šventė. Visi norintys galėjo pasivaržyti baudų mėtymo į krepšį, lauko boulingo, stalo ledo ritulio, stalo futbolo, stalo teniso varžybose bei dalyvauti kitose atrakcijose. Veikė batutai, visus lydėjo gera nuotaika.
Mėgėjiškų sportinių varžybų teisėja Reminta Stoškuvienė susumavo ir paskelbė rezultatus, o renginio rėmėjas V. Barkauskas aktyviausius dalyvius apdovanojo taurėmis ir saldžiais prizais.
Mūsų šelmių senolių išmintis sako, kad iki vidurvasario būtinai reikia žiemai suruošti bent kibirą vyšnių – kas to nepadaro, tas iki kito vidurvasario pames dantį… Dar reikia prisiskinti juodųjų serbentų. Ir prisivalgyti jų tiek, kad dantys atšiptų. Kai kuriuose soduose ant žolės jau voliojasi pirmieji alyviniai obuoliai. Vėl – sakoma, suvalgei pirmąjį alyvinį krituolį, visus metus būsi sveikas. Na, bet jeigu jų nėra, galima jau kasdien po kelis agurkus nusiskinti, su pirmuoju medumi skanauti. Paskutiniai liepų žiedai namuose irgi turėtų džiūti, kol ant medžių jų nelieka – kitaip namuose neužteks saldėsio…
