Greiti ir nesubrendę
„Dalis žmonių labai mėgsta greitį ir jiems tiesiog sudėtinga važiuoti lėtai – nesvarbu, ką vairuotų. Nuo jų neatsilieka ir vadinamieji adrenalino fanatikai, nuolat ieškantys ekstremalių potyrių, kad jaustųsi gyvesni. Jie ir elektrinius paspirtukus vairuoja greičiau ir neatsargiai“, – sako psichologė.
Kalbant apie paauglius, specialistė sako, kad šiuo gyvenimo laikotarpiu dar tebebręsta reikšminga galvos smegenų sritis – prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už emocijų ir aistrų valdymą, svarbių sprendimų priėmimą, atsakingumo jausmą bei adekvatų situacijų vertinimą.
„Kol smegenys nėra subrendusios, jauniems žmonėms sunku adekvačiai įvertinti riziką. Jų baimės jausmas mažesnis ir jie tiesiog jaučiasi nemirtingi. Paaugliams atrodo, kad nelaimės gali ištikti kitus, tik ne juos. Jauni žmonės labiau mėgsta save stimuliuoti greičiu, tad jiems įsibėgėti su el. paspirtuku paprasta“, – sako S. Vizgaudienė.
Jaunystėje normalus nemirtingumo pojūtis kartais neišnyksta ir bėgant metams. Tėvai, kurie el. paspirtukais veža vaikus (dažnai be apsaugų), patys nėra išaugę iš paauglystės. Jie arba apie tai negalvoja, arba mano, kad jiems ir jų vaikams tiesiog negali nutikti nieko blogo. Tai – žmonės, kurie itin pasitiki savimi, bet nepagalvoja, kad kelyje bet kada gali susidaryti netinkamos aplinkybės ir įvykti nelaimė. “Jų atsakomybės jausmas ir galimybių matymas į priekį, išties nėra išsivystęs“, – konstatuoja S. Vizgaudienė.
El. paspirtukas – ne žaislas
El. paspirtukas lengvai valdomas, juo naudotis nereikia specialaus mokymo, tad susidaro įspūdis, kad juo važiuoti nepavojinga. Žmonės greit adaptuojasi prie tolygaus greičio didėjimo ir galiausiai ima jo nejausti ir važinėti itin greitai. Tuomet lengva patekti į pavojingas situacijas.
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius pabrėžia, kad itin svarbu laikytis KET numatyto greičio. „Nuo nelaimių geriausiai galima apsisaugoti prevencija – šalmas ir kitos priemonės, labiausiai padeda sumažinti tragiškų pasekmių tikimybę. Šalmas turi būti vienu svarbiausių paspirtukininko atributų“, – sako G. Lukošius.
Psichologė perspėja, jog asmeninė patirtis sukuria jausmą, kad važinėtis el. paspirtuku paprasta, nes pusiausvyros įgūdžius galima perkelti tiesiai iš dviračio. Tačiau avarinėje situacijoje, kai esame priversti netikėtai stabdyti, staiga suvokiame, kad el. paspirtukas reaguoja visai kitaip, jo stabdymo galimybės gali turėti pražūtingų pasekmių.
Skaudi patirties kaina
Žmonės retai mokosi iš kitų klaidų ir savo elgesį keičia tik tada, kai kas nors blogo nutinka jiems patiems. Deja, yra sričių, kuriose asmeninė patirtis gali kainuoti labai brangiai, tarp jų – netinkamas elgesys kelyje.
S. Vizgaudienė konstatuoja, kad evoliuciškai skausmas mums duotas tam, kad išvengtume žalos ir išgyventume. Didžiausią poveikį turi mums patiems nutikusios nelaimės. Kartais paveikia ir kitiems nutikę skaudūs įvykiai, tačiau jie greit užmirštami.
„Padeda prevencinė edukacija, ypač gerai veikianti paauglius ir jaunuolius. Žmonėms būtina ir kontrolė keliuose, nes priešingu atveju greitai turėtume chaosą. Tad el. paspirtuką vairuoti galinčių žmonių amžiaus ribojimas, apsauginių priemonių dėvėjimas ir baudos taip pat pristabdo bent kiek sąmoningesnius greičio ir betvarkės mėgėjus“, – apibendrina psichologė.
Pagal BNS inf.