„Mes turime stipriai pasikeitusią situaciją į gerąją pusę ir bendras savižudybių skaičius tikrai mažėja. Stipriai mažėja savižudybių tarp jaunų žmonių ir tai rodo, kad ilgalaikis užsispyręs darbas prevencijos srityje duoda savo vaisių“, – teigė L. Slušnys.
Visgi problema gana opi išlieka vyresnio amžiaus asmenų grupėje, vyresni žmonės vis dar vengia kreiptis pagalbos į specialistus.
„Turime bėdą ir tikrai didelę vyresnių negu 60 metų amžiaus asmenų grupėje. Tai yra tie asmenys, kurie žudosi dažniausiai. Jauniems žmonėms kreiptis į psicho sveikatos specialistą nėra jokių problemų, jie drąsiai tą daro. Mano kartos ir vyresni asmenys, pasiūlius tokią paslaugą, gana ironiškai nusišypso, tas stigmos variantas labai gajus, pasakoma – „aš ne psichinis ligonis, aš nesuprantu, kodėl čia turiu būti“. Ir toje vietoje istorija ir baigiasi. Jie nesikreipia, neieško“, – sakė L. Slušnys.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, svarbu pastebėti žmones, kurie galvoja apie savižudybę, bei mokėti su jais užmegzti ryšį. Šiuo tikslu Lietuvoje vyksta įvairūs mokymai. Pernai daugiau nei 4 tūkst. žmonių buvo apmokyti atpažinti grėsmę, užmegzti ryšį bei nukreipti kenčiantį asmenį pagalbos.
Tikimasi, kad iki 2030 m. pavyks pasiekti ES savižudybių skaičiaus vidurkį – 13 asmenų 100 tūkst. gyventojų. „Šiuo metu tai yra 19,6, praėjusių metų statistika. Dar yra, kur siekti, bet <…> nuo 46 asmenų iki 19, tai yra tikrai labai didelis pokytis, kurį mums pavyko pasiekti per paskutinius 20 su trupučiu metų“, – kalbėjo I. Rubikas.
Šiais metais Lietuvoje dirbti pradeda savižudybių prevencijos koordinatoriais. Jų paslaugos bus teikiamos 20 savivaldybių.
Pagal ELTA inf.